„Viešai kreipiamės į Jus, prašydami užtikrinti, kad nebūtų pažeistos pamatinės Konstitucinės vertybės neteisėtai viešinant duomenis, tuo pažeidžiant teisę į privatų asmens gyvenimą, asmens garbę ir orumą ar reputaciją bei iš šių teisių išplaukiančius asmens duomenų tvarkymo principus. Jeigu viešai skelbiant duomenis būtų pažeistas advokato ir kliento susižinojimo slaptumas, būtų itin šiurkščiai paneigta teisė į privatų gyvenimą bei teisė į teisingą teismą. Neteisėtas asmens duomenų atskleidimas neabejotinai sukeltų ilgalaikes neigiamas pasekmes tiek asmenims, apie kuriuos tokie duomenys buvo paskleisti, tiek asmenims, kurie tokius duomenis neteisėtai paskelbė ar sudarė sąlygas paskelbti. Neigiamos pasekmės neabejotinai kiltų teisinei sistemai ir tebevykstantiems teismo procesams, o taip pat visai visuomenei ir pačiai valstybei“, - teigiame Lietuvos advokatų tarybos pirmininko Igno Vėgėlės pasirašytame kreipimesi.
Kaip DELFI teigė Lietuvos advokatūros atstovė spaudai Saulė Bakšė, tokiu kreipimusi šalies advokatai išreiškia susirūpinimą, kad Komiteto išvadose galimai bus remtasi surinkta žvalgybine informacija, gauta pasiklausant advokatų ir jų ginamųjų, kurie galimai bus įvardinti tyrimo išvadose.
„Tokia informacija iš principo negali būti ne tik skelbiama, bet ir renkama“, - sakė S. Bakšė.
Anot I. Vėgėlės, valstybės institucijos turėtų susilaikyti nuo teismo sprendimu nepatvirtintų duomenų, formuojančių negatyvų kontekstą, skelbimo, kuris visuomenėje negrįžtamai ir be jokios apeliacijos galimybės suformuoja neigiamą įvaizdį, tinkamai neįvertinant ne tik tariamų faktų, bet ir klaidos, o galbūt net ir sąmoningo suklaidinimo galimybės.
„Vykdant baudžiamąjį persekiojimą ar užkardant teisei priešingas bei pavojingas veikas, valstybės institucijoms privalu itin griežtai laikytis teisėtumo principo: reikalavimo, kad valstybinės institucijos, įstaigos, pareigūnai laikytųsi Konstitucijos bei įstatymų. Toks nepatikrintų ir teismo nepatvirtintų operatyvinių duomenų ir tariamų faktų skelbimas pažeistų Konstitucinę privataus gyvenimo neliečiamumo teisę, taip pat gali žeminti asmenų garbę ir orumą bei reputaciją“, - sako Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas.
I.Vėgėlė atkreipia Seimo narių dėmesį į tai, kad advokato ir kliento konfidencialus bendravimas ir jo neliečiamumas yra pabrėžiamas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT).
„EŽTT pabrėžia, kad teisės turėti advokatą ar advokato ir kliento slapto susižinojimo suvaržymas yra teisės į teisingą teismą pažeidimas. Tiek tarptautiniai, tiek ir nacionaliniai teisės aktai draudžia kontroliuoti advokato ir kliento susižinojimą teisės į teisingą teismą ir pagarbos teisei į privatų gyvenimą aspektu. Šie teisės aktai įtvirtina pamatinį advokato ir kliento susižinojimo paslapties principą. Todėl atkreipiame Jūsų dėmesį, kad informacijos, sudarančios advokato paslaptį, rinkimas ir atskleidimas be teisinio pagrindo reikštų ne tik asmenų privataus gyvenimo ribojimą, bet ir šiurkštų bei precedento neturintį minėto imperatyvo pažeidimą“, - teigiama Lietuvos advokatūros kreipimesi Seimo NSGK.
DELFI kalbinta šio komiteto narė konservatorė Rasa Juknevičienė teigė nesureikšminanti tokio kreipimosi.
„Parašė, perspėjo – viskas gerai“, - sakė parlamentarė.
Ji atmetė versiją, kad Komitetas turėtų oficialiai reaguoti į minėtą kreipimąsi.
Su NSGK pirmininku, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos atstovu Vytautu Baku susiekti nepavyko.
DELFI primena, kad Lietuva jau turi precedentą, kai parlamentinis tyrimas buvo grindžiamas operatyvinės žvalgybos metu surinktais ir vėliau Valstybės saugumo departamento (VSD) pažymoje įtvirtintais duomenimis.
2003-aisiais metais vadinamojo Paksogeito skandalo metu, pagrindui tuometinio šalies Prezidento Rolando Pakso apkaltai buvo naudojami ir žvalgybininkų vykdyto sekimo metu surinkti Jurijaus Borisovo bei advokato Vytauto Sirvydžio pokalbių telefonu įrašai.