Faktas, kad susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel išvakarėse Vladimiras Putinas priėmė savo vasaros rezidencijoje Basharą al Assadą, kuris Vakaruose yra persona non grata, turėjo užslėptą potekstę – joks kitas svečias nebūtų geriau pabrėžęs Maskvos demonstruojamo užsienio politikos savarankiškumo, o tuo pačiu centrinės rolės pasaulio politikoje, mano M. Akeretas.
Tačiau provokacijomis A. Merkel iš pusiausvyros neišmuši – ji užtikrintai, išlaikydama distanciją (kuri būtina, turint omenyje didelius nuomonių skirtumus) vysto pragmatišką politiką Rusijos atžvilgiu, pabrėžia žurnalistas.
Nors pastaruoju metu konfliktas tarp Vakarų ir Rytų atrodė be išeities (kaip dar nėra buvę), po JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimo dėl vienašalio išėjimo iš branduolinio susitarimo su Iranu, Rusija ir Europos Sąjunga dabar turi bendrų interesų Teherano atžvilgiu, rašoma straipsnyje.
Toks naujas jėgų pasiskirstymas, sukeltas tiesmukiško D. Trumpo elgesio su europietiškais interesais, kaip tik į naudą V. Putinui, mano M. Akeretas – Maskvos nuomone, tiesioginis ir netiesioginis ekonominis JAV spaudimas Europai, pasitelkus muitus importui, Irano sankcijų atnaujinimas ir sankcijų Rusijai padariniai yra šansas realizuoti savus interesus.
„Veikiausiai nei A. Merkel, nei V. Putinas nepuoselėja iliuzijų dėl to, kiek Europos kompanijos norės rizikuoti savo verslo santykiais su JAV dėl Rusijos ar dėl Irano. Be abejonės, A. Merkel buvo atsargi, kad V. Putinas ja nepasinaudotų, siekdamas savų interesų. Klausimas, kokiu lygiu įmanomas ES ir Rusijos bendradarbiavimas Irano klausimu, lieka atviras“, – komentuoja žurnalistas.
Prakalbus apie Siriją, eilinį kartą paaiškėjo, kaip skiriasi konflikto sprendimo priemonės, nors abu politikai, bent jau išoriškai, palaiko JTO pastangas. Rusija Sirijoje turi tik vieną partnerį deryboms – tai B. al Assadas, konstatuoja žurnalistas ir priduria, kad susitikime su A. Merkel V. Putinas išsakė palinkėjimą, kad Europa suteiktų ekonominės pagalbos B. al Assadui.
Po dviejų lyderių susitikimo gerų žinių sulaukta projekto „Šiaurės srautas 2“ klausimu. Jo šalininkai Vokietijoje skiria mažai dėmesio kitų suinteresuotų Centrinės ir Rytų Europos šalių interesams, o šią padėtį bando taisyti naujas Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas.
Kita vertus, vadinamasis kompleksas dėl rusų vokiečiams giliai įaugęs, jis pasireiškia tariama dvasine giminyste, abipusiu kultūriniu gėrėjimusi ir jėgos politikos nostalgija, taip pat – kaltės jausmu, – mano M. Akeretas.
Tie, kas kritikuoja H. Maasą ir A. Merkel už atitolimą nuo Rusijos ir ragina megzti dialogą, dažnai pamiršta, kad pastaraisiais metais šis dialogas buvo nenutrūkstamas net po sunkaus Rusijos ir Vakarų santykių išbandymo – Krymo aneksijos ir Maskvos karinio įsikišimo Donbase. Į tai V. Putinas ir A. Merkel atkreipė dėmesį spaudos konferencijoje. Kita vertus, nepamirškime ir paminto pasitikėjimo. Net turint omenyje visas Maskvos pretenzijas Vakarams per pastaruosius 20 metų, jos užgrobta teritorija ir karinis destabilizavimas Vakarams atrodo bet kokio supratimo ribų peržengimas, rašo M. Akeretas.
„Rusijai Vokietija tam tikra prasme atrodo privilegijuota partnerė. Tai parodė gana laisva atmosfera, (buvusi) kalbant A. Merkel ir V. Putinui. Tai, kad abu politikai nenutylėjo nesutarimų, gali būti netgi naudinga santykiams – jie atlaiko ir atvirumą“, – reziumuoja žurnalistas.
DELFI primena, kad praėjusį penktadienį V. Putinas pareikalavo Europos pagalbos atstatant Siriją. Tai esą turi būti daroma norint, kad čia grįžtų pabėgėliai, praneša agentūra „Reuters“.
Atstatymo tema turi būti depolitizuota, reikalavo V. Putinas penktadienį Sočyje po susitikimo su Vokietijos kanclere A. Merkel. Rusijos prezidentas jau seniai kritikuoja Europos poziciją, anot kurios, Vakarai apsiriboja humanitarine pagalba Sirijoje ir neskiria lėšų šalies atstatymui, kol valdžioje yra Basharas al Assadas.
A. Merkel pareiškė savo susirūpinimą dėl vadinamojo dekreto Nr. 10 Sirijoje. Juo remiantis, žmonės, kurie per tam tikrą laiką neužsiregistruos Sirijoje, gali netekti savo namų ir butų.
„Tai, žinoma, yra labai prasta žinia visiems, kurie vieną dieną nori grįžti į Siriją, – pabrėžė A. Merkel. – Apie tai mes kalbėsime dar intensyviau ir prašysime Rusijos pasinaudoti savo įtaka, kad B. al Assadas to nedarytų, nes tai būtų didelis barjeras sugrįžti“.
A. Merkel ir V. Putinas palietė ir Ukrainos temą.
Minsko susitarimai yra vienintelė priemonė, leidžianti sureguliuoti padėti karo draskomoje Ukrainoje, sakė Vokietijos kanclerė.
„Minsko susitarimai egzistuoja ir jie – vienintelis pagrindas, kuriuo galime tęsti (padėties Ukrainoje sureguliavimo) darbą“, – Sočyje per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu teigė ji.
Vokietijos lyderė priminė, kad ketvirtadienio naktį Rytų Ukrainoje „buvo rimtų ugnies nutraukimo režimo pažeidimų“.
„Todėl mums reikia ir toliau galvoti apie JT (Jungtinių Tautų) misiją. Deriname savo veiksmus. Užsienio reikalų ministrai čia turi tęsti darbą. Būtų didelis pasiekimas padėties stabilizavimo prasme, jei būtų imtasi kokių nors politinių priemonių“, – pabrėžė kanclerė.