Tačiau tai, kas kurstė begalinį visuomenės smalsumą, tapo tikru galvos skausmu Didžiosios Britanijos gynybos ministerijai.
Duomenis apie NSO apraiškų atvejus renkantys DS-55 skyriaus analitikai buvo tiesiog užversti klausimais. Kuo įvairiausių užklausų nepašykštėjo visi, kas netingėjo, pradedant nežemiškų civilizacijų „ekspertais“ ir baigiant parlamento nariais, – visi reikalavo pateikti medžiagos apie „skraidančias lėkštes“.
Supratę, kad paprastai išsisukti nepavyks, pareigūnai pagaliau nutarė rimtai imtis atsiradusios problemos ir kaip nors ją pašalinti. Tačiau, kaip rodo išslaptinti dokumentai, kariškiai savo tikslu laikė ne galimų kontaktų su ateiviais tyrimus, o nusišalinimą nuo bet kokios atsakomybės, susijusios su tokio pobūdžio tyrimais.
Dėl šios priežasties DS-55 darbuotojams teko keisti liudininkų ir protokolus sudarinėjusių tyrėjų vardus. Teisindamiesi priederme užtikrinti valstybės saugumą ir nesukelti rizikos tarptautiniams santykiams, jie netgi koregavo tam tikrus parodymus.
Vis dėlto ne visi ataskaitų autoriai laikėsi Gynybos ministerijos diktuojamų taisyklių. Pavyzdžiui, vienas ataskaitos rengėjas tvirtino negalįs visiškai paneigti, kad NSO egzistuoja. Užsiminęs, kad net tada, jei jie būtų priskirti gamtos reiškiniams, jis teigė neatmetantis panaudojimo kariniais tikslais galimybės ir darė prielaidą, kad teoriškai jie gali kelti grėsmę šalies saugumui, kadangi jų kilmė, deja, visiškai neaiški.
Kad domėjimasis NSO kėlė pareigūnams nerimą, liudija ištrauka iš vieno privataus susirašinėjimo, kuriame nurodoma: „Reikia būti ypač atsargiems, kad NSO tyrimai pernelyg neišsiplėstų, kitaip visuomenė turės pagrindo manyti, jog Gynybos ministeriją šis klausimas iš tiesų domina.“
Ataskaita buvo baigta 2000 metais. Pagrindinė jos išvada skelbė, kad visi pastebėti NSO – ne kas kita kaip plazmos dariniai atmosferoje ir toliau juos registruoti visiškai neprasminga.
Pateikę ataskaitą, DS-55 darbuotojai jau būtų galėję lengviau atsikvėpti, jei ne vienas žingsnis, pasitarnavęs akstinu dar gausesnėms sąmokslo teorijoms. Tai, ką jie padarė, atrodė kur kas paslaptingiau nei visos NSO kilmę aiškinančios teorijos – jie sunaikino ne tik dokumentus, kuriais buvo pagrįsta pristatyta ataskaita, bet ir sukauptą analizei būtinų duomenų bazę.
„Nors primygtinai tvirtina, kad visuomenės supratimas apie NSO yra klaidingas, savo pačių paranoja tik kursto sąmokslo teorijų skleidėjų entuziazmą“, – sakė mokslininkas iš Šefildo universiteto Davidas Clarkas.