„Kommersant“ duomenimis, Su-30 SM ekipažas turėjo atlikti patruliuojamąjį skrydį virš Viduržemio jūros akvatorijos. Saugumo sumetimais naikintuvas pakilo apsirūpinęs visa karine amunicija.
Atlikdami nuodugnų priešskrydinį patikrinimą specialistai nenustatė jokių jo būklės defektų.
Ekipažo vadas majoras Albertas Davidjanas turėjo tokio tipo karinių užduočių vykdymo patirties.
Tačiau kai lėktuvas pakilo iš Chmeimimo aerodromo, beveik iš karto prasidėjo problemos. Pasak incidento liudininkų, naikintuvui pakilus į maždaug 200 metrų aukštį, netikėtai ėmė svirti priekinė jo dalis.
„Kommersant“ šaltinis nurodė, kad kaip tik tada dėl neaiškių priežasčių gerokai sumažėjo vieno iš Su-30 SM variklių trauka. Ekspertai tikina, kad lakūnams tokioje situacijoje tikrai būtų pakakę laiko katapultuotis, tačiau, užuot taip pasielgę, jie pamėgino išlyginti lėktuvą ir grįžti į aerodromą.
Apgręžiamas lėktuvas ėmė virsti kairėn, o netrukus nukrito į jūrą. Katastrofa įvyko netoli Džablės miesto. Nuo smūgio visiškai atitrūko kairysis lėktuvo sparnas ir uodegos dalis. Abu pilotai žuvo.
Kiek anksčiau, įvardijant katastrofos priežastį, buvo daroma prielaida, kad į naikintuvo variklį galėjo patekti paukštis. Remiantis „Kommersant“ perduota informacija, tokia versija – negalutinė.
Leidinio šaltinis nurodė, kad šią ypatingąją situaciją aiškinsis specialioji tarpinstitucinė komisija. Ją sudarys korporacijos „Irkut“ (Su-30 SM gamintojo), aviacijos skrydžių saugumo tarnybos, taip pat Rusijos oro ir kosminės erdvės gynybos pajėgų vyriausiojo štabo atstovai.
Kad būtų galima atlikti tyrimą, pirmiausia būtina surinkti lėktuvo nuolaužas, ir tai padaryti, pasak šaltinių, nebus sudėtinga. Vandens gylis toje vietoje, kur nukrito Su-30 SM, neviršija 20 metrų, todėl pavyks išsiversti be jokių specialiųjų priemonių – operaciją įvykdys narai.
Iš vandens ištrauktos lėktuvo nuolaužos iš pradžių bus pristatytos į Tartuse esantį materialinių ir techninių priemonių punktą, o vėliau – kariniais ir transportiniais lėktuvais nugabentos į Čkalovskio aerodromą.
Juodąją dėžę greičiausiai tirs 13-asis mokslinių tyrimų institutas prie Rusijos gynybos ministerijos (Liubercuose).
DELFI primena, kad Rusijos gynybos ministerija ketvirtadienį skelbė, kad du Rusijos lakūnai žuvo ketvirtadienį jų naikintuvui Su-30SM nukritus į Viduržemio jūrą tuojau po pakilimo iš oro pajėgų bazės Sirijoje.
„Pagal pirminę informaciją, aviakatastrofos priežastis galėjo būti į variklį patekęs paukštis. Jokio lėktuvo apšaudymo nebuvo“, – sakoma ministerijos pranešime.
„Kaip pranešama iš įvykio vietos, abu lakūnai, iki paskutinės minutės kovoję už lėktuvo (išsaugojimą), žuvo“, – pridūrė ministerija.
Po šios nelaimės Rusijos oficialiai pripažintų karių žūčių Sirijoje skaičius padidėjo iki 86.
Vėliausias oficialiai pripažintas karių gyvybių nusinešęs incidentas įvyko kovą, kai leisdamasis Hmeimime sudužo transporto lėktuvas iš žuvo visi 39 juo skridę žmonės.
Tačiau, sprendžiant iš daugelio žiniasklaidos pranešimų, Sirijoje iš tikrųjų yra žuvę daug daugiau Rusijos piliečių, dalyvaujančių pavojingose karinėse operacijose kaip samdiniai.
