Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) taryba šeštadienį tvirtino savo kandidatų kitais metais vyksiančiuose prezidento, Europos Parlamento bei tiesioginiuose merų rinkimuose tvarką.
Partijos tarybai pasiūlyta naujovė – kad į konservatorių sąrašus galėtų būti įtraukiami ir nepartiniai kandidatai.
„Rengdami naująją tvarką, mes atsižvelgėme į ankstesnę patirtį. TS-LKD, kiek atsimenu, išskyrus tą atvejį, kai turėjome savo kandidatą, visada suteikdavome kažkam paramą. Remiamės ta patirtimi, tik dabar tvarka dar demokratiškesnė - sprendimą priims ne partijos vadovybė, bet tam tikra visuomenės dalis, nes kreipiamės ne tik į partiečius, bet ir į visuomenę, prašydami padėti nuspręsti, kad mūsų paramą suteikti“, – DELFI sakė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.
TS-LKD tarybos patvirtintame projekte numatoma, kad partijos skyrių susirinkimai (sueigų konferencijos) iki rugsėjo 14 dienos turi pasiūlyti kandidatūras asmenų, kuriuos partija galėtų remti prezidento rinkimuose. Jie galės būti ne tik TS-LKD nariai, bet ir nepartiniai, taigi, neprivalės įsipareigoti partijai.
"Kandidatas niekuo neįsipareigos partijai. Mes netgi tą sutinkame padaryti praktiškai pasyviai apsispręsdami, sprendžiant ir iš viešosios erdvės, iš kandidatų pasisakymų. Tikimės, kad jie galbūt padės mums savo pasisakymais daugiau", - kalbėjo konservatorių lyderis.
Pasak jo, kandidatui reikės prisiimti tik bendruosius įsipareigojimus, kurie keliami Lietuvos prezidentui.
Konservatorių lyderis G. Landsbergis kovo mėnesį vykusioje DELFI konferencijoje yra patvirtinęs, kad apie galimą partijos paramą buvo kalbėta su vienu iš prezidentinių apklausų lyderiu finansų analitiku Gitanu Nausėda. Tačiau jis iki šiol nėra taręs galutinio žodžio dėl dalyvavimo prezidento rinkimuose.
DELFI klausiamas, ar naujoji tvarka gali palengvinti pokalbius būtent su tokiais galimais kandidatais, kurie nenorėtų būti tiesiogiai deleguojami kažkurios partijos, G. Landsbergis sakė, kad dokumentas apskritai įtvirtina naują kandidatų parėmimo tvarką, ir tai yra oficiali informacija visiems, kurie "galbūt nuspręstų neatsisakyti galimos TS-LKD paramos".
"Dabar stebėsime ir lauksime, ką galvos skyriai, nes jie iš tiesų turės įdomią vasarą, galvodami apie kandidatus. Rudenį, kai turėsime skaičius, jie irgi leis įsivaizduoti, kur link krypsta visuomenės balsas", - sakė TS-LKD lyderis.
Konservatorių remiamas kandidatas būtų laikomas iškeltu, jeigu už jį balsuotų ne mažiau kaip 10 proc. susirinkime dalyvaujančių konkretaus skyriaus narių. Be to, dokumente numatoma, jog susirinkime dalyvaujantys konservatoriai kiekvienas turės tiek balsų, kiek yra kandidatų – tai yra, kiekvienas partietis galėtų pasisakyti ne už vieną, bet už kelis siūlomus jam priimtinus asmenis.
Teisę siūlyti kandidatus taip pat turės ir partijos prezidiumas, bendrija LKD ir TS-LKD frakcijos.
"Siekėme, kad diskusija partijoje vyktų nuoširdžiai. Partijos nariai galbūt jau šiandien mato kažkokius kandidatus, nuomonių gali būti įvairių, ir tai irgi įdomus aspektas. Taigi, skyriaus susirinkimo metu 10 proc. dalyvių užtenka, kad kažkoks iškeltas kandidatas atsidurtų sąraše", - sakė G. Landsbergis.
Tačiau konservatoriai numato, jog partijos paramą prezidento rinkimuose siekiantys gauti pretendentai negalės būti kandidatais ir Europos Parlamento rinkimuose, todėl iki rugsėjo 17 dienos turės apsispręsti, į kokią poziciją noėtų patekti.
Patvirtinus visą kandidatų sąrašą, partijos skyrių taryba rengs vienu metu vyksiantį balsavimą, kuris planuojamas lapkričio 3-4 dienomis. TS-LKD remiamas kandidatas bus išrinktas balsuojant slaptai: juo taps asmuo, surinkęs daugiau kaip pusę rinkimuose dalyvavusių partijos rinkėjų balsų. Kitu atveju būtų rengiamas antrasis turas, numatomas lapkričio 10-11 dienomis, slaptam balsavimui paliekant dvi daugiausiai balsų gavusias kandidatūras.
Dar viena naujovė yra ta, kad remiamo kandidato rinkimuose galės dalyvauti ne tik konservatoriai, bet visi Lietuvos piliečiai, registracijos dalyvauti rinkimuose metu nepriklausantys jokiai kitai politinei partijai ar kitam rinkiminių tikslų turinčiam dariniui, iš anksto užsiregistravę elektroninėje TS-LKD rinkimų sistemoje ir taip deklaruodami pritarimą TS-LKD veiklai ir puoselėjamoms vertybėms.
Konservatoriai numatė ir tai, kad šiuose pirminiuose rinkimuose dalyvavę, bet jų nelaimėję TS-LKD nariai, kurie vis tiek nuspręs savarankiškai kelti savo kandidatūras į prezidento postą, sulauks partijos sankcijų.
„Tokiu būdu (jie) save atriboja nuo TS-LKD ir jų atžvilgiu gali būti taikomos griežčiausios partinės atsakomybės priemonės. Taip pat tokie asmenys, ketinantys prezidento rinkimuose dalyvauti be TS-LKD paramos, negali naudotis jokiais TS-LKD resursais, o TS-LKD struktūros ir nariai neturi teisės bet kokia forma jų remti“, – rašoma priimtame dokumente.
Kaip žinia, ketinimus dalyvauti kitais metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose jau yra pareiškę TS-LKD atstovai Vygaudas Ušackas bei Žygimantas Pavilionis. Partijoje taip pat svarstoma, kad tinkama kandidatė būtų ir anksčiau finansų ministrės pareigas ėjusi parlamentarė Ingrida Šimonytė, tačiau ji iki šiol neigė ketinanti dalyvauti prezidento rinkimuose.