Penktadienį vykusioje Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisijos spaudos konferencijoje pristatytoje rezoliucijoje D. Asanavičiūtė akcentavo, kad įvertinus tai, jog užsienyje gyvenantys Lietuvos piliečiai vis aktyviau dalyvauja Lietuvoje vykstančiuose rinkimuose, Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) prašė įtraukti Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovą į VRK sudaromas darbo grupes.
D. Asanavičiūtė taip pat kreipėsi į Užsienio reikalų ministeriją prašydama daugiau dėmesio skirti Lietuvos diplomatinėms atstovybėms, kurioms dėl didėjančių asmenų balsuojančių Lietuvoje vyksiančių rinkimų skaičiaus trūksta finansinių ir žmogiškųjų išteklių.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės vadovė pristatytoje rezoliucijoje akcentavo sudaryti galimybe Lietuvos piliečiams balsuoti Lietuvos garbės konsulatuose.
Surengtoje konferencijoje D. Asanavičiūtė taip pat ragino apsvarstyti visas galimybes, kad užsienyje gyvenantys lietuviai nebūtų priversti atsisakyti savo pilietybės.
„Eisime kartu“
Kelią, kaip įteisinti dvigubą pilietybę, turi parinkti šalies vadovai, o išeivija rems jų sprendimą, sako Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) atstovai.
„Kad pilietybės išsaugojimas taptų realybe, būtinai reikia politinio sutarimo, politinės valios. Tiek Seimas, tiek prezidentė, tiek Vyriausybė turi susitelkti ir rasti tą sprendimą“, – per spaudos konferenciją Seime penktadienį sakė Seimo ir PLB komisijos vadovas nuo išeivijos Rimvydas Baltaduonis.
„Kurį kelią pasirinkti, reikės nuspręsti Lietuvos vadovams, o mes visada palaikysime vieningą sutarimą. Dėl pilietybės vienybės tikrai neaukosime ir paremsime tą sprendimą, kurį pasirinks Lietuvos vadovai“, – kalbėjo JAV lietuvis R. Baltaduonis.
Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomenės vadovė Dalia Asanavičiūtė irgi pabrėžė, kad sprendimo galia dėl daugybinės pilietybės įteisinimo – ne pasaulio lietuvių rankose, o Seimo.
„Ir mes raginame Seimą apsispręsti ir išnaudoti visas galimybes, kad pasaulio lietuviai turėtų galimybę neatsisakyti ir išsaugoti savo prigimtinę pilietybę, kuri brangi tiek emociškai, tiek ir praktiškai“, – kalbėjo D. Asanavičiūtė.
PLB vadovė Dalia Henke pabrėžė, jog skelbiant referendumą dėl dvigubos pilietybės reikia ir aukščiausių vadovų, ir visų partijų sutarimo, nes sėkmingam referendumui reikia 1,3 mln. balsų „už“.
„Jeigu Lietuvos aukščiausioji valdžia – ir prezidentė, ir Seimo pirmininkas, ir premjeras, ir visos partijos – bus vieningos ir apsispręs, kaip lietuviai, gyvenantys užsienyje, galėtų išlaikyti pilietybę, PLB neturi kito kelio – eisime kartu, esame viena nedaloma tauta. Ir aš tikiuosi, kad tai bus sėkmė“, – sakė D. Henke.
Konstitucijoje įtvirtinta, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis. Ši Konstitucijos nuostata keičiama tik referendumu.
Konstitucinis Teismas (KT) anksčiau yra pažymėjęs, kad dviguba pilietybė negali būti paplitęs reiškinys, todėl Konstitucijai prieštarautų dvigubos pilietybės įteisinimas įstatymu tiems žmonėms, kurie išvyko iš šalies po nepriklausomybės atkūrimo.
Valstybės vadovai svarsto, kad referendumas dėl dvigubos pilietybės įteisinimo galėtų vykti kartu su prezidento rinkimais 2019 metais.
Pasaulio lietuviai baiminasi, kad paskelbus referendumą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo, jis neįvyktų, nes sprendimui priimti reikia ne tik daugiau kaip pusės piliečių dalyvavimo, bet ir daugiau kaip pusės visų piliečių balsų „už“. Išeivijos atstovai svarsto, kad dvibugą pilietybę būtų galima išsaugoti ir pakeitus Pilietybės įstatymą, tačiau KT keliskart yra pasisakęs, kad toks sprendimas įmanomas tik referendumu.