Kodekso pataisą įregistravęs Seimo narys „tvarkietis“ Petras Gražulis siūlo nustatyti, kad, jei realizavus įkeistą turtą gaunama mažesnė suma, negu priklauso hipotekos kreditoriui, jis neturi teisės reikalauti išieškoti iš kito skolininko turto.
„Šiuo metu Lietuvoje galioja tokie įstatymai, kad bankas gali išsireikalauti iš asmens ne tik jo įkeistą turtą, bet jis turi teisę išieškoti nuostolius ir iš kito turto. Projektas parengtas, atsižvelgiant į tai, kad pasinaudojęs hipoteka ir įkeitęs savo nekilnojamąjį turtą, o vėliau negalintis atiduoti skolos asmuo rizikuoja prarasti ir kitą - neįkeistą - turtą, nes įkeistas turtas parduodamas už žemesnę nei rinkos kainą. Tokiu būdu visą skolą padengti iš įkeisto turto tampa neįmanoma. Neturėdami pakankamai pajamų ir nenorėdami prarasti kito - neįkeisto - turto, žmonės priversti važiuoti į užsienį uždarbiauti, palikti Tėvynę tam, kad galėtų atiduoti protu nesuvokiamas skolas“, - sako P. Gražulis.
Jis tikisi, kad, priėmus siūlomą kodekso pataisą, bus apsaugotas neįkeistas skolininkų turtas ir užtikrinta, kad bankai galėtų išieškoti tik iš įkeisto turto.
„Siekiama, kad, nesant galimybės išieškoti iš viso turto, įkeistasis būtų realizuojamas rinkos kaina, kaip tai būdinga kitoms Europos Sąjungos valstybėms ir JAV. Įstatymo įgyvendinimas teigiamai atsilieptų ir verslo plėtrai - asmenys, įkeitę savo turtą ir pasiskolinę pinigų savo verslui, išvengtų bankroto, kai įstatymiškai nebūtų galima kreditoriui išsireikalauti trūkstamą sumą iš kito, neįkeisto, skolininko turto. Tai didintų taip reikalingą jaunų, aktyvių ir sumanių žmonių norą pradėti nuosavą verslą“,- sako P. Gražulis.
Jis tikisi, kad tokiu būdu bus ne tik palengvinami skolininkų turtiniai įsipareigojimai, didinamas pasitikėjimas bankais, hipotekos institutu, bet ir skatinama verslo plėtra, išvengta dar vienos emigracijos bangos.
Siūloma, kad kodekso pataisa įsigaliotų 2019 m. sausio 1 d.