Kiaulpienės
„Žolinčių akademijos“ prezidentė, sveikuolė ir knygų autorė Danutė Kunčienė sako galinti apie kiaulpienių naudą kalbėti ilgai. „Naudingiausi jų lapeliai ir šaknys, kuriose itin daug inulino, padedančio sergant cukriniu diabetu arba kai kraujyje yra padidėjęs cukraus kiekis. Būtent dabar yra tinkamiausias laikas išsikasti kiaulpienių šaknų, kol lapeliai dar maži. Šaknyse gausu kalio, kalcio, geležies, magnio, lapeliuose – vitamino C, karotino“, – sako žolininkė.
Bijantiems kartoko lapų skonio, D.Kunčienė pataria palaikyti juos sūriame vandenyje. „Bet, žinokite, kartus skonis – skonių karalius. Jei valgytume pakankamai karčių produktų, pagerėtų ir kepenų veikla, ir žarnynas išsijudintų, ir vidurių užkietėjimas negrėstų“, – pataria pašnekovė. Ji primena, kad senovėje žmonės ypač vertino kiaulpienių sultis. Jei sumaišytumėte po šaukštelį kiaulpienių ir jaunų dilgėlių sulčių, gautumėte patį geriausią vaistą: dilgėlės tirština kraują, o kiaulpienės – skystina, tad itin naudinga šias žoles vartoti kartu.
„Po vieną pirmąsias pavasario žoles vartoti geriau tik žinant savo organizmo savybes, – perspėja D. Kunčienė. – Jei kraujas linkęs tirštėti ar didelis hemoglobino kiekis, tuomet rinkitės kiaulpienes. Kai vargina mažakraujystė, labiau tinka dilgėlės, mat turi daug geležies.“
Garšva
Ji ypač naudinga sergantiems diabetu, podagra, valo kepenis, atkuria pažeistas ląsteles, gerina inkstų ir kvėpavimo sistemos būklę. „Klaidingai manoma, kad liauni garšvos lapeliai džiugina tik pavasarį. Jei norite jos visada turėti šviežios, paaugusius lapelius nukirpkite ir vėl atžels liauni lapeliai, – sako pašnekovė. – Jei yra garšvos perteklius, džiovinkite. Sutrinkite į miltelius kartu su kiaulpienės ir dilgėlės lapais ir visus metus turėsite organizmo stiprintoją.“
D.Kunčienė sako, kad garšvų lapeliai labai tinka su tompinambais, riešutais. „Per šv. Jurgį niekas neįsivaizduoja kiaušinienės ar omleto be garšvos! Tai ypatingas valgis. Skanu garšvą valgyti su rūgpieniu: dar paskaninkite meškiniu česnaku“, – sako žolininkė.
Dilgėlė
Ji ypatinga tuo, kad turi daug kalcio, be to, jis dilgėlėje yra karbonato pavidalu, tad nepavojingas inkstams net vartojant didesnėmis dozėmis. Pagal baltymų kiekį dilgėlė nenusileidžia ankštiniams! Dilgėlių pluošte yra ligninų, vitaminų C, K, E, B grupės. Dilgėlės mažina cukraus kiekį kraujyje, teigiamai veikia kasą, šlapimo pūslę.
„Beje, pirmosios dilgėlės taip netirština kraujo, tad pagyvenę žmonės neturėtų jų vengti, – sako žolininkė. – O kad nekąstų į liežuvį, patariu dilgėlės lapelių apatinę pusę mediniu voleliu padaužyti. Tada drąsiai galėsite į salotas dėti termiškai neapdorotas dilgėles. Žinoma, tiks ir nuplikyti, tačiau taip neliks kai kurių naudingųjų medžiagų.“
Žliūgė
Ji lyg pirmieji špinatai, pasirodo anksti, vos nutirpus sniegui. Turtinga vitaminų C, E, karotino, eterinio aliejaus, sinapinės rūgšties. Žliūgė skatina medžiagų apykaitą, stiprina skrandį, žarnyną.
„Šiltnamius turintys žmonės žliugę gali skanauti ir nuo pirmųjų kovo dienų. Nors žliūgė neturi tiek naudingų medžiagų kaip kiaulpienė ar garšva, iš jos galima išsivirti skanios sriubos, paskaninus dilgėle, bulve. Žliūgė tiktų prie balandos, tik reiks luktelti – pastaroji dygsta vėliau“, – daugelio mūsų daržo piktžole vadinamą augamą giria D. Kunčienė. Žolininkė sako, kad žliugę, kaip ir špinatus, geriau naudoti vieną, atskirai.
Plautės
Plautės violetiniais, rožiniais žiedeliais pražysta kartu su žibutėmis. „Plaučių reikėtų susidžiovinti, jos itin lengvina kosulį. Dėkite ir į salotas, ne tik gerkite plaučių arbatą. Užkimus gerklei, vieną šaukštą džiovintų plaučių užpilkite stikline beveik verdančio vandens ir 5–8 kartus per dieną skalaukite gerklę.
Sergant bronchitu ir astma, šaukštą susmulkintų plaučių užpilkite karštu vandeniu ir palaikykite termose apie 15 minučių, tada tris kartus per dieną, likus pusvalandžiui iki valgio, išgerkite po trečdalį stiklinės. Organizmui pastiprinti, mažakraujystei gydyti ar pablogėjus medžiagų apykaitai kasdien patariama suvalgyti po du šaukštus susmulkintų džiovintų plaučių lapų“, – patarimus dalija D.Kunčienė.
Pirmųjų žolelių salotos
Į lėkštę įberkite kiaulpienių, plaučių, dilgėlių lapelių, įtarkuokite topinambo, morkos ar obuolio, salotas pagardinkite alyvuogių aliejumi, druska. Jei norite sotesnių salotų, imkite 300 g plaučių lapelių, 100 g svogūnų laiškų ar česnakūnių, druskos, smulkintą virtą kiaušinį, viską sumaišykite ir apipilkite natūraliu jogurtu.
