Tik pats #Saulius dar šito nesupranta. Premjeras dabar kikena su patarėjais, kaip esą gerai čia jie Prezidentę patrolino. Valstietiškai.
Iš vienos pusės – teikiam kandidatu į ministrus tą, kurio Jos Ekscelencija, na, niekaip negalės patvirtinti.
Nes juk net karvei aišku, kad jei mes faktą, jog ponas Danėlius Masiulio ir Co byloje gina ne ką kitą, o poną Kurlianskį, sužinojome šiandien, tai Ponia iš rūmų tą faktą neabejotinai žinojo seniau.
Ir joks politikas nelaimins į TEISINGUMO ministrus asmens, ginančio vieną didžiausių politikų pirklių įtariamojo.
Nepaisant visų nekaltumo prezumpcijų, nes čia prezumpcija yra ne teisinė, o politinė, t.y. moralinė.
Ir reikia ne politinės drąsos – teikti tokią kandidatūrą. Drąsa čia nekvepia. Reikia mentovsko įžūlumo.
Čia kvepia kerštu ir įžūlumu: prasižiojai, poniute, vyt mūsų Markauską – imk, devynake namo su savosios Ulbinaitės eks advokatu.
Kaip sakyt, priimti tokios kandidatūros Ponia negali, tačiau atsakiusi – čia pat suteiktų progą puidokiškiems komentatoriams unisonu rėkti: „NeleidžE dyyyyrpt!“.
Tik čia Skvernelis (tiksliau – tie, kurie sugalvojo jam šitą cirkelį) smarkiai apsiskaičiavo. Supykdyta šachmatų lentos Valdovė vietoj Rikio Markausko gali piršteliu parodyti į kampe stovintį Bokštą Malinauską. O nuo Bokšto – ne taip toli ir patį Karalių pasiekti.
Trolinti Dalią Grybauskaitę reikia ne drąsos. Apie politinę kultūrą ar kultūrą bendrai – skalsu kalbos, čia kita daina. Reikia kvailumo. Kvailumo ir politinio cinizmo. Kad pastarųjų premjero aplinkoje apstu, liudija šiandien dienos naujiena Nr. 1 – premjero patarėjo Skirmanto Malinausko skandinimasis arbatiniame šaukštelyje.
Rytą pradėjęs kaip premjero orakulas, vakarop buvęs kolega jau buvo visiškame užribyje: susipainijęs savo meluose, pasimetęs tarp ginamų markauskų ir neginamų vertybių. Skersą padėjęs, visų pirma, ant savo kolegų žurnalistų. Vėju nupūtęs visų tiriamosios žurnalistikos Lietuvos žurnalistų įdirbį.
Tai „ačiū“, Skirmantai! Negi vis dar neišpirkai tos patrono malonės, kai jis paliko tamstą pareigose po to, kai tu jį, gulintį Ispanijos kurorte, į gėdos kampą įvarei? Kaip buvusi kolegė iš 15min.lt laikų, prašau tavęs – nesižudyk, žmogau. Joks postas neatpirks žmogiškosios garbės.
Kita vertus, visoje šioje teisingumo ministro skyrimo isto(e)rijoje neramina vienas dalykas – paties kandidato į pretendentus nuomonė ir pozicija.
Ponas Danėliau, kaip bus su Kurlianskiu, jei Tamstą patvirtins teisingumo ministru? Ne ne, ne ar sukombinuosite ką jam, klausiu. Klausiu – kas jį gins? Ar jau aptarėte tai? O gal ponas Kurlianskis apie būsimą Jūsų teikimą žinojo dar anksčiau nei premjero patarėjas? Tada – išvis kosTmosas.
Ir čia ne apie profesinę advokato etiką. Baudžiamojo proceso kodekso 48 straipsnio 2 dalies 5 punktas aiškiai nusako gynėjo teises ir pareigas: „Gynėjas privalo <...> neatsisakyti ginti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo, kurį jau apsiėmė ginti, išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėja šio Kodekso 61 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės arba kai gynėjo dalyvavimas keliose bylose tampa nesuderinamas“.
Tos aplinkybės – jei advokatas toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas ar liudytojas, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių.
O kaip bus su kitais Jūsų atstovaujamaisiais ir ginamaisiais, ponas kandidate į teisingumo ministrus Giedriau Danėliau? Palikot ant ledo? Įdomu, ką apie tokį advokato elgesį pasakytų savaitgalį perrinktas Advokatų tarybos pirmininaks Ignas Vėgėlė? Beje, dar aną savaitę būtent pastarojo pavardė siauruose sluoksniuose minėta kaip galimo kandidato į teisingumo ministrus. Įdomu, pats jis tai žinojo?
Galų gale, gal kas nors pagaliau paklaus – ką pats pateiktasis kandidatas į ministrus mano apie jo teikimą, ir iš viso – už kiek ir kodėl jis leidosi įveliamas į šitą „garuojančio mėšlo krūvą“?
Kita vertus, kontora, kurios darbuotojas siūlomas ne vietoj atsikratomo Gabrieliaus Landsbergio uošvio į ministro patarėjus, o į pačius ministrus – verta dėmesio. Ypatingai, kai tos kontoros strateginiai partneriai yra ne kartą įvertinti tokio Aliaksandro Lukašenkos kišeninės kontoros, Baltarusijos teisingumo ministerijos - kaip „Geriausia organizacija, teikianti juridines paslaugas“.