Pagal ataskaitą, Lietuvoje skurdo riziką ar socialinę atskirtį 2016 m. patyrė 30,1 proc., arba 871 tūkst., gyventojų, o tai yra 14 tūkst. žmonių daugiau nei 2015 m. ir 6,6 proc. punktais daugiau už ES vidurkį.
Kadangi gyventojų, patiriančių skurdą ar socialinę atskirtį, rodiklis apima trijų komponentų įvertinimą: piniginio skurdo, materialinio nepritekliaus ir mažo darbo intensyvumo, šio rodiklio didėjimą lėmė gyventojų skaičiaus mažo darbo intensyvumo namų ūkiuose didėjimas (nuo 9,2 proc. 2015 m. iki 10,2 proc. 2016 m.), teigiama ataskaitoje.
Joje atkreipiamas dėmesys, kad 2017 m. valdžios, verslo ir profsąjungų atstovai Vyriausybėje pasirašė nacionalinį susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų. Dokumente susitarta toliau kelti atlyginimus (atsižvelgiant į ekonominį augimą), mažinti darbo jėgos apmokestinimą ir skatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą.
„Nepaisant teigiamų tendencijų užimtumo skatinimo rinkoje ir pensijų sistemoje, ekonominio augimo nauda nebuvo tolygiai padalyta ir skurdo rizika tebėra viena aukščiausių ES“, - konstatuojama ataskaitoje.
Ataskaitoje Vyriausybė dėsto, kad sprendžiant šią problemą ji atliko svarbius darbus, dėl kurių 2018 m. valstybės remiamos pajamos (toliau – VRP) padidėjo nuo 102 iki 122 eurų (20 eurų, arba 19,6 proc.).
„Tai ypač aktualu skurdo riziką patiriantiems asmenims, gaunantiems piniginę socialinę paramą pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą“, - teigiama ataskaitoje.
Džiaugiasi sprendimu dėl „vaiko pinigų“
Pagal ataskaitą, svarbi šeimos kūrimo, darnos užtikrinimo ir gimstamumo didėjimo sąlyga – ekonominis šeimos stabilumas.
„2017 m. buvo pakeistas išmokos vaikui („vaiko pinigų“) mokėjimas – vaiko amžiaus riba padidinta iki 18 m.; šeimoms, auginančioms ir (ar) globojančioms tris ir daugiau vaikų, skiriama išmoka vaikui, nevertinant šeimos gaunamų pajamų. 2017 m., palyginti su 2016 m., išmokos vaikui gavėjų per mėnesį padaugėjo apie 81,1 proc. (nuo 66,1 tūkst. iki 119,7 tūkst. vaikų), o išlaidos šiai išmokai mokėti išaugo apie 62,7 proc. (nuo 15 iki 24,4 mln. eurų)“, - rašoma ataskaitoje.
Joje taip pat pažymima, kad įtvirtintos dvi naujos išmokų rūšys – išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai ir gimus vienu metu daugiau kaip vienam vaikui.
2017 m. gruodžio 5 d. priimti ir Išmokų vaikams įstatymo pakeitimai, kuriais nuo 2018 m. sausio 1 d. įteisinta vienodo dydžio išmoka visiems vaikams nuo gimimo dienos iki 18 m. (ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai), kiekvienam vaikui 30 eurų per mėnesį išmoka.
Papildomai skatinamos daugiavaikės šeimos ir remiamos mažas pajamas turinčios šeimos. Prognozuojama, kad išmoką vaikui papildomai gaus apie 410 tūkst. vaikų, skurdo rizikos lygis vaikų nuo gimimo iki 18 m. amžiaus grupėje sumažės apie 2,7 proc. punkto (nuo 25,6 iki 22,9 proc.).
Skirs dėmesį šeimoms
2018 m. Vyriausybė planuoja sukurti prielaidos įgyvendinti mokesčių, inovacijų, švietimo, sveikatos apsaugos, pensijų reformas ir naujos šešėlinės ekonomikos mažinimo priemones.
2018 m. numatoma sukurti teisinį pagrindą, užtikrinantį finansinių paskatų ir paslaugų jaunoms ar vaikus auginančioms šeimoms plėtrą. Vyriausybė žada, kad bus pagerinta šeimų, įvaikinusių vaikus, finansinė padėtis, sumažės vaikų skurdo rizikos lygis, bus sukurta paskatų jaunoms šeimoms (iki 35 m., nepaisant pajamų), įsigyjančioms pirmąjį būstą ne didmiesčiuose, sistema.
„Asmenys gaus kompleksiškai teikiamas paslaugas, leidžiančias šeimai įveikti iškilusias krizes ir derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus“, - teigiama Vyriausybės ataskaitos skirsnyje skirtame aptarti šių metų Vyriausybės prioritetus.
Išskyrė veiksmus mažinant skurdą
Premjeras Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybė pasiekė užsibrėžtų tikslų. Jis taip pat pažymėjo, kad tarp šių metų prioritetų yra numatyta mokesčių reforma.
„Aš manau, kad svarbiausia, kad buvo padėti pamatai mažinant skurdą, socialinę atskirtį, tai yra esminis dalykas“, – sakė S. Skvernelis.
Tarp dalykų, kuriais didžiuojasi, jis paminėjo ir tai, kad dvejais metais anksčiau nei numatyta pasiektą 2 proc. nuo Bendro vidaus produkto gynybos finansavimą.
„Tą patį galime pasakyti apie pradėtą švietimo pertvarką, šešėlio mažinimą, valstybės tarnybos įstatymas yra pateiktas“, – sakė S. Skvernelis.
Premjeras teigė teigiamai vertina visų ministrų pastangas, tačiau nenorėjo skirstyti savo komandos narių darbo pagal tai, kam sekėsi geriau.
„Labiausiai nesinori, kad būtų keliamos įvairios abejonės dėl sprendimų, reputacinių dalykų“, – sakė S. Skvernelis.
Jis taip pat užsiminė planus artimiausiu metu baigti savo Ministrų kabineto formavimą. Esą, galbūt, šią savaitę jau bus aiški naujo Teisingumo ministro kandidatūra.
Vyriausybei rašytų devynetą
„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigė Vyriausybės darbu esąs patenkintas, ir dešimtbalėje skalėje jai rašytų devynetą.
„Aš manau, kad Vyriausybė pateisina mūsų ir Lietuvos žmonių, kurie balsavo už šitą Seimą, lūkesčius“, – sakė R. Karbauskis.
„Valstiečių-žaliųjų“ lyderis pažymėjo, kad nepalaikančių valdančiųjų sprendimus dėl alkoholio draudimų tėra mažuma.
„Tuos sprendimus dėl alkoholio prekybos laiko, dėl reklamos draudimo, dėl amžiaus, nuo kada galima įsigyti alkoholinius gėrimus, pagal apklausas, palaiko absoliuti dauguma Lietuvos gyventojų“, – sakė R. Karbauskis.
Labiausiai pasigenda ambicijų švietime
Opozicinės Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos lyderis Gabrielius Landsbergis teigė, kad pagrindinis klausimas vertinant Vyriausybės darbą kyla dėl to, ką ji gali padaryti su augančiu biudžetu, augančia ekonomika.
Labiausiai konservatorių lyderis pasigedo aiškios krypties pertvarkant švietimą.
„Jeigu Vyriausybė pasako, kad vienas iš pasiekimų yra 10 proc. uždarytos kaimo mokyklos, ir tai Vyriausybės darbas, tai – na, jos užsidaro ir taip, nes vaikų mažėja. Akivaizdu, kad Vyriausybė neturi aiškaus plano, ką daryti su pedagogų rengimu, su universitetais, kaip paruošti naujos kartos mokytojais, ką daryti su visu tinklu“, – sakė G. Landsbergis.
Konservatorių lyderis didžiausia bėda vadino tai, kad vis nemato parengtų reformų.
„Net mokesčių reforma vis nukelinėjama jau, turbūt, metus laiko“, – sakė G. Landsbergis.