Kauno rajono fenomenas

Kai visoje Lietuvoje gyventojų skaičius mažėjo, Kauno rajone per pastaruosius 10 metų gyventojų skaičius išaugo 8 proc.

„Galima sakyti, kad tai rekordinis rajonas visoje Lietuvoje. Kalbant apie pastatytus būstus Kauno rajone, galima pridurti, kad jų skaičius yra dvigubai didesnis nei buvo pačiame statybų pike 2007 metais, o pats augimas siekia daugiau 100 proc.

Žinoma, šį fenomeną veikia ir geografiniai veiksniai. Kauno rajonas yra sąlyginai arti Kauno miesto, todėl dalis gyventojų persikelia iš miesto į rajoną, bet jei kalbėti tik kaip apie NT rinkos segmentą, tai vyksta labai įdomūs ir pozityvūs dalykai, kurie Kauno rajoną išskiria iš visos Lietuvos“, - sako Lietuvos banko atstovas S. Krėpšta.

„Jei skaičiuoti, kiek būstų yra statoma, tai Kauno rajone, pastaruoju metu, per 2017 metus buvo pastatyta virš 1000 naujų būstų ir tai yra tiek pat, kiek ir Kauno mieste, nors gyventojų skaičius skiriasi trimis kartais, todėl galima sakyti, kad Kauno rajonas šiuo metu yra karščiausia NT rinka Lietuvoje“, - teigia specialistas.

„Skaičiuojant, kiek yra pastatoma naujų būstų vienam gyventojui, matome, kad tik Klaipėdos rajonas šiek tiek lenkia Kauno rajoną, kuris ryškiai pirmauja prieš Vilniaus rajoną“, - priduria S. Krėpšta.

Matomas pakankamas atotrūkis

Pasak Lietuvos banko atstovo, Kauno mieste naujiems būstams dar yra erdvės augti, nes intensyvumu ir naujų būstų skaičiumi vienam tūkstančiui gyventojų Kaunas nuo Vilniaus atsilieka dvigubai, tačiau tikrai neilgam.

„Jei tendencijos darbo rinkoje išliks tokios, kokios yra dabar, prognozuojama, kad Kaune atsiras apie 4000 naujų darbo vietų. Tai susiję su naujomis gamyklomis, su Kauno LEZ vystymų ir tai toliau gerina situaciją Kaune.

Kauno rajonas jau šovė, todėl manau, kad Kauno miestas bus kitas segmentas, kuris bus aktyvus artimiausius porą metų“, - prognozuoja S. Krėpšta.

Absoliutus lyderis viename segmente

Lietuvos statistikos departamento duomenis, Kauno regionas yra akivaizdus lyderis pagal baigtų statyti būstų prieaugį.

„Lyginant 2017 ir 2016 metus baigtų statyti būstų skaičius Kauno regione išaugo net 40 proc. Ir tai yra vienintelis regionas, kuriame prieaugis buvo teigiamas. Visoje Lietuvoje, įskaitant ir Vilnių, baigtų statyti būstų skaičius mažėjo apie 10 proc.”, - sako S. Krėpšta.

Naujos statybos būstai Kaune – pigiausi tarp trijų didmiesčių

Pasak S. Krėpšos, lyginant naujo buto ar namo kainas trijuose didžiausiuose miestuose, Kaunas pigumo prasme ir vėl išsiskiria.

„Jeigu žiūrėtume į naujus butus, jie Kaune yra pigesni trečdalius nei Vilniaus mieste, o nauji nuosavi namai Kaune yra pigesni apie 20 proc. Kauniečiai gali įsigyti ir erdvesnius būstus už vilniečius, o Kauno mieste tiek nauji butai, tiek nauji nuosavi namai yra labiausiai perkami visoje Lietuvoje.

Jei paimtume rodiklį, kuris nurodo galimo įsigyti būsto kvadratūrą, tai žmogus dirbantis Kaune gali įsigyti apie 84 kvadratus naujo namo, o tai 10 kvadratų daugiau nei Vilniuje, atsižvelgiant į tai, kad pajamos sostinėje yra didesnės“, - aiškina specialistas.

Ir nors Kaune būstai yra pigesni, atlyginimai Vilniuje yra net 18 proc. didesnis nei Kaune, tačiau pasak Lietuvos banko atstovo, atotrūkis šioje vietoje traukiasi.

„Žiūrint į pajamas, kas yra fundamentalus veiksnys ir tiesiogiai įtakoja NT rinką, matome, kad tarp Vilniaus ir Kauno atotrūkis yra gana ryškus, tačiau gera žinia Kaunui yra ta, kad jis mažėja ir per pastaruosius trejus metus yra jaučiamas spartus mažėjimas – 4 proc.

Jeigu šios tendencijos tęsis, tai atotrūkis ir toliau mažės, o taip greičiausiai ir bus, nes prognozuojamų 4000 darbo vietų skaičius yra gana didelis“, - sako S. Krėpšta.

Demografinės tendencijos

Lietuvos statistikos departamento duomenis per 20 metų Lietuvoje gyventojų sumažėjo 21 proc., o Kaune net 27 proc. Būtent gyventojų mažėjimas, pasak V. Krėpšos, yra pagrindinė priežastis, kodėl Kaune statybų rinka ilgą laiką buvo suspausta, tačiau situacija jau greitai gali pasikeisti.

„Kai yra tokios tendencijos, kai gyventojų sumažėja beveik trečdaliu, tai tikrai neprideda greičio ir aktyvumo NT rinkoje. Matome, kad Vilniuje gyventojų sumažėjo tik 3 proc., dėl, aišku, vidinės migracijos ir iš kitų Lietuvoje regionų atsikeliančių gyventojų, o Kaune gyventojų sumažėjo 27 proc.

Tačiau, atrodo, kad Kaune situacija keičiasi. Matome, kad gyventojų skaičius stabilizavosi, o dėl atsirandančių naujų darbo vietų, nenustebčiau, jei gyventojų pradėtų daugėti taip, kaip ir Vilniuje“, - sako ekspertas.

Neišnaudotos galimybės

Kalbėdamas apie Kauno biurų rinką V. Krėpša teigia, kad joje yra dar daug neišnaudoto potencialo.

„2017 metai Kauno miestui buvo rekordiniai augimo metai biurų rinkoje, kuri per vienerius metus Kaune išaugo net 40 proc.,

Visgi, reikia pripažinti, kad tas augimas vyko nuo labai žemos bazės ir lyginant su kitais Rytų Europos miestais Kaunas atsilieka daugiau nei du kartus, todėl potencialo dar yra labai daug ir Kaune tikrai nėra per daug verslo centrų. Tik reikia pritraukti naujų įmonių ir investuotojų“, - sako specialistas.

Lūkesčiai

Lietuvos banko atliktų apklausų rezultatai rodo, kad dauguma NT ekspertų, brokerių ir investuotojų mano, jog NT rinka artimiausiu metu Kaune bus aktyvesnė nei sostinėje.

„Beveik pusė apklaustųjų mano, kad paklausa Kaune ir toliau augs. Tuo tarpu Vilniuje, beveik pusė ekspertų mano, kad paklausa šiek tiek sumažės“, - teigia V. Krėpšta.

Kalbėdamas apie pasiūlą, ekspertas taip pat įžvelgia Kauno pranašumus, o apklausa rodo, kad statytojai yra labiau nusiteikę statyti būtent Kaune.

„Statytojai pozityvumo prasme yra aktyvesni Kaune ir pasiūla, ekspertų nuomone turėtų ir toliau augti, - sako Lietuvos banko atstovas.