Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ vadovas sako, jog jei Europos Sąjunga (ES) 2021 metais sumažintų europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ finansavimą, įmonė nebūtų pajėgi skirti papildomų lėšų darbams.
„Yra tam tikra rizika, kad viso finansavimo vien tik „Lietuvos geležinkeliai“ negalėtų pakelti, nebent pasirodytų kitos teigiamos prielaidos, kaip didesnis krovinių srautas“, – trečiadienį kalbėjo Mantas Bartuška, atsakydamas į Seimo biudžeto ir finansų bei Ekonomikos komitetų narių klausimus.
Apie rizikas dėl finansavimo mažėjimo klausė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas.
Anot M. Bartuškos, nuo 2021 metų, kai baigsis ilgametė finansinė Bendrijos perspektyva, „Lietuvos geležinkeliai“ europinei vėžei galėtų skirti maždaug 300 mln. eurų, arba 15 proc. projekto vertės.
Iš viso projektui Lietuvoje įgyvendinti dar reikės 2,1 mlrd. eurų.
Dabar „Rail Baltica“ projektui ES skiria 85 proc. projekto vertės. Jeigu šis rodiklis ateityje mažės, anot M. Bartuškos, „Lietuvos geležinkeliams“ teks ieškoti papildomų lėšų.
M. Bartuška BNS po posėdžio sakė, kad jei mažėtų ES finansavimas, „Lietuvos geležinkeliai“ spręs, iš kur būtų imamos papildomos lėšos.
„Reikia vertinti situaciją. Tai priklausys nuo eilės faktorių. Tai gali būti papildomas finansavimas, finansinės priemonės, bankai ir dar galbūt kažkas. Paskutinė priemonė, aišku, yra biudžetas“, – kalbėjo M. Bartuška.
Europos Sąjunga (ES) yra įsipareigojusi 2014–2020 metais visam projektui Baltijos šalyse skirti 1,2 mlrd. eurų paramos. 110 mln. eurų buvo skirta papildomai.
Preliminari viso projekto vertė siekia 5,8 mlrd. eurų. Už šiuos pinigus bus nutiesta tiesioginė geležinkelio jungtis tarp Baltijos šalių ir Europos geležinkelio tinklo. Keleiviniai traukiniai linija galės važiuoti iki 240 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai – iki 120 km. Projektą numatoma užbaigti iki 2026 metų.