Pastarasis atsako, kad nesitrauks ir nurodo, kad kovoje su korupcija yra padaręs labai daug.
„Niekas kyšininkavimo problemos neneigia. Bet ji yra dėl to, kad yra didelis spaudimas iš visuomenės. Į tarnybą žmonės ateina ir siūlo kyšius, kad jiems būtų nustatytas nedarbingumas“, – sakė M. Žymantas.
45 įtariamieji
Kaip pažymi Seimo narys Vitalijus Gailius, neįgalumo ir darbingumo nustatyme korupcijos mastas išties įspūdingas. Kovo pradžioje Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) išplatino pranešimą apie Klaipėdoje vykdomą ikiteisminį tyrimą, kuriame įtarimai pareikšti 45 asmenims.
Dėl vienos NDNT darbuotojos vasarį jau pasisakė teismas. „Moteriai teismas skyrė daugiau nei 5 tūkst. eurų siekiančią baudą ir konfiskavo kaip kyšį gautus 900 eurų“, – rašoma pranešime.
STT pareigūnų atliekamo ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visuma leidžia manyti, kad moteris, dirbdama NDNT Klaipėdos skyriaus vyriausiąja specialiste, keturis kartus savo naudai priėmė kyšį.
Tris kartus įstaigos darbuotoja kyšį ėmė už teisėtus veiksmus, vykdant įgaliojimus – kad būtų nustatytas atitinkamas darbingumo lygis ir vieną kartą už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – kad per įmanomai trumpą laiką ir nesant tam pagrindo, pačiam asmeniui netgi tiesiogiai nedalyvaujant darbingumo lygio nustatymo procedūroje, jam būtų nustatytas pageidaujamas darbingumo lygis.
Panašaus pobūdžio kyšininkavimu įtariami ir kiti STT tiriami NDNT darbuotojai. Tiesa, kaip pažymėjo M. Žymantas, ne visi 45 įtariamieji dirba jo vadovaujamoje tarnyboje.
„Čia kartu su ligoniais ir gydytojais poliklinikose, o tik nedidelė dalis dirba NDNT“, – tvirtino jis.
Sisteminė korupcija
Pastarasis atvejis – tik naujausia sisteminės NDNT korupcijos apraiška. Praėjusių metų viduryje STT buvo pradėjusi ikiteisminius tyrimus Šiauliuose ir Klaipėdoje.
Tada įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ar prekybos poveikiu pareikšti aštuoniems tarnautojams ir penkiems pacientams Klaipėdoje.
„Keli įtariamieji buvo sulaikyti 48 val., kai kurių įtariamųjų darbo vietose ir namuose buvo atliktos kratos, kurių metu rastos didelės grynųjų pinigų sumos“, – tuomet pranešė STT.
Tuo metu Šiauliuose, įtariama, veikė korupcinių ryšių sistema, kai pacientai, siekiantys, kad jiems būtų nustatytas neįgalumo ar darbingumo lygis arba nustatytas didesnis nei priklauso neįgalumo ar nedarbingumo lygis, kreipdavosi į vienos privačios Šiaulių klinikos gydytoją, kuris už kyšius paruošdavo reikalingus medicininius dokumentus.
„Esant būtinybei, gydytojas, pasinaudodamas savo pažintimis ir įtaka, pacientus nusiųsdavo pas jam palankius specializuotus gydytojus, kurie medicininiuose dokumentuose įrašydavo tikrovės neatitinkančias, bet reikiamas (trūkstamas) ligų diagnozes, kad, vėliau susitarus, NDNT Šiaulių skyriuje šiems asmenims be kliūčių būtų nustatomas norimas neįgalumo ar darbingumo lygis. Iš viso tiriama keliasdešimt minėtų korupcinių nusikalstamų veikų epizodų. Pacientų duotų kyšių dydis siekia 400–600 eurų“, – pasakojama pranešime.
Dėl šių veikų minėtam privačios klinikos gydytojui ir NDNT Šiaulių skyriaus vedėjui taip pat pareikšti įtarimai dėl kyšininkavimo, papirkimo ir prekybos poveikiu.
Bando išspręsti
Praėjusią savaitę Seime surengtas bendras Antikorupcijos ir Neįgaliųjų teisių komiteto posėdis, po kurio nuspręsta tęsti neįgalumo ir darbingumo nustatymo srities parlamentinę kontrolę.
„Komisijos konstatavo, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), NDNT itin ilgą laiką nesiėmė aktyvių priemonių užkardant korupcines veikas bei sprendžiant atsakomybės klausimus“, – teigiama po posėdžio išplatintame pranešime.
Kaip DELFI pasakojo V. Gailius, STT šios srities priežiūrą vykdo nuo 2011 metų. „Atlieka teisės aktų antikorupcinį vertinimą, korupcijos pasireiškimo analizę“, – sakė jis.
Vis dėlto, liberalas teigė niekaip nesuprantantis, kodėl ministerija vis tvirtina, kad padėtis jau artimiausiu metu pasitaisys. „Jie sako, kad rytoj viskas bus gerai, bet kodėl vakar nebuvo gerai?“ – nesuprato jis.
Savo ruožtu J. Džiugelis kaltina NDNT vadovą M. Žymantą.
„NDNT vadovo pozicija mane šokiravo – ji apgailėtina. Kažkada buvęs Seimo nariu ir atstovavęs Darbo partijai M. Žymantas yra tipiškas valdininko pavyzdys – nesvarbu, kad jo darbas vertinamas tik patenkinamai, vis tiek bet kokia kaina stengiasi išsilaikyti savo darbo vietoje.
Žmonės su negalia tokio elgesio tikrai nenusipelnė. Kviečiu SADM vadovybę būti principinga ir imtis realios pertvarkos, pradedant nuo vadovo“, – įsitikinęs J. Džiugelis.
Seimo narys sakė, kad prireikus, rinks parlamentarų parašus dėl M. Žymanto atstatydinimo.
STT rekomendacijos
M. Žymantas ir J. Džiugelis visiškai skirtingai kalbėjo apie STT rekomendacijų įgyvendinimą NDNT.
„NDNT nesugeba jų įgyvendinti. Dabartinis vadovas ypač. Tai daug pasako apie NDNT veiklą, o iš tiesų – vieša paslaptis, kad neįgalumą jau nuo senų senovės galima buvo įsigyti ir ta sistema nesikeičia“, – sakė Seimo narys.
Tuo metu NDNT vadovas teigė, kad STT rekomendacijas įgyvendino 100 proc. M. Žymantas pasakojo, kad įvedė rotacijos principą, pagal kurį žmogus antrą kartą nepatenka pas tą patį vertintoją.
„Taip pat vykdėme vidinius mokymus dėl korupcijos, juose dalyvavo ir STT pareigūnai. Nevyriausybinių organizacijų atstovai gali stebėti tiek valstybės tarnybos konkursus, tiek patį vertinimo procesą, jei neįgalusis su tuo sutinka“, – pasakojo jis.
Ruošia naują tvarką
M. Žymanto teigimu, viena pagrindinių korupcijos priežasčių – žmogus. „Kol lieka žmogus, kol lieka vertintojas, tol 100 proc. šios problemos išvengti nepavyksta“, – teigė jis.
Dėl to, NDNT vadovas ruošia naują modelį, kai vertintojas su vertinamuoju nesusitiks.
„Žmogus namie galės užpildyti klausimyną, vertintojas galės medicininius duomenis susirinkti iš e.sveikatos, kuri dabar pradėjo formuotis. Kai nebus kontakto, manau, kad ir korupcijos tikimybė stipriai sumažės“, – sakė M. Žymantas.
Gauna finansinės naudos ir privilegijų
J. Džiugelis DELFI pasakojo, kad turėdamas neįgalumą arba nedarbingumą žmogus gauna finansinės naudos.
Netekęs darbingumo asmuo gali pretenduoti į pensiją, kuri šiuo metu vidutiniškai sudaro 188,68 euro. Jos dydis priklauso nuo darbingumo lygio, įgyto stažo ir turėtų pajamų, taip pat – Vyriausybės kasmet tvirtinamo draudžiamųjų pajamų dydžio.
„Gaudami netekto darbingumo pensiją turite teisę dirbti ir gauti kitų draudžiamųjų pajamų. Dėl to Jūsų pensijos dydis nebus mažinamas“, – rašoma „Sodros“ internetinėje svetainėje.
Naujausiais duomenimis, netekto darbingumo pensijas Lietuvoje gauna beveik 146 tūkst. gyventojų. Dar 52 tūkst. gauna invalidumo pensijas, kurios paskirtos iki 2005 metų, kada nuspręsta atsisakyti invalidumo grupių ir jos pradėtos vadinti netekto darbingumo pensijomis.
Darbingumo netekę ar neįgalūs asmenys turi ir daugiau įvairių lengvatų. Pavyzdžiui, jiems kompensuojama didesnė vaistų ar gydymo kainos dalis.
Neįgaliojo pažymėjimą turintis asmuo gali be eilės važiuoti per pasienio kontrolės punktus, sustoti ir stovėti kitiems pagal Kelių eismo taisykles neleistinose vietose, gauna nuolaidą viešojo transporto bilietams ir t.t.
Įstatymuose dar numatyta įvairių lengvatų dėl neįgaliųjų gyvenamojo ploto, užimtumo ir atostogų, žemės mokesčio, teisinės pagalbos, valstybės rinkliavų.
