Dėl vadinamojo vaiko pinigų įstatymo ji dar sausį gavo 58 eurais mažesnį atlyginimą, tačiau pačių vaiko pinigų nesulaukia iki šiol.
„Man tai – labai reikalingi pinigai. Aš viena auginu vaikus. Dabar turiu skolintis iš artimųjų, bet negaliu to paties, ką leisdavau, leisti vaikams. Visų pirma, juk turiu susimokėti mokesčius, už butą, o vaikų poreikiai jau atsiduria antrame plane. Gal paaiškinsit, iš kur turėčiau gauti pinigų? Jau baisu nuo tų visų naujovių“, – atvirai prabilo Jolanta.
Situacija – paradoksali ir žeminanti
Anot jos, tokia situacija yra ne tik paradoksali – žadėta, kad vaiko pinigai bus skirti būtent geresniam vaikų aprūpinimui, bet ir žeminanti – turi nulenkti galvą, prašyti, o vis tiek tenka skursti.
„Ši sistema paranki tik tiems, kurie nedirba ir gyvena iš išmokų. Kiek su bendradarbiais kalbėjausi, gerai, jei gauni bent 10 eurų papildomai, o taip – tik nereikalingas vaikščiojimas, dokumentų pildymas, skambučiai ir viskas. Iš mano pažįstamų tik du žmonės pinigus gavo. Turėjo kaip ir pagelbėti, bet nutiko taip, kad daugiau rūpesčių dabar turiu nei sulaukiau kokios pagalbos“, – pripažino moteris.
Pašnekovės teigimu, sunku suprasti, kodėl valdantieji pasirinko būtent tokį neva paramos būdą.
„Įsivaizduokite – turi eiti ir prašyti tų pinigų. Kodėl turiu prašyti, jei dirbu?“, – klausė ji.
Laukia nuo sausio
Prašymą gauti vaiko pinigus Jolanta sausio 28 dieną užpildė Šatrininkų seniūnijoje, priklausančioje Vilniaus rajono savivaldybei. Prieš porą savaičių ji aiškino patikrinusi savo sąskaitą – pinigų nebuvo. Paskambinus į seniūniją, DELFI pašnekovei buvo nurodyta, kad pinigai vėluoja visiems, nieko dėl to negalima padaryti.
„Kodėl nepadaro atvirkščiai – išmoka vaiko pinigus, o paskui sumažina atlyginimą. Sako: „Sistema streikuoja“. Tai tegul sutvarko šią sistemą, kitokį kažkokį sprendimą sugalvoja. Dabar aš negaliu pasakyti nei muzikos mokykloje, nei mokėdama už internetą, kad negavau pinigų. Man duoda sąskaitą ir niekam neįdomu“, – savo situaciją aiškino ji.
Jolantos teigimu, nesuprantama, kodėl, kai ji nesumoka mokesčių, delspinigiai skaičiuojami iš karto, o štai žmonės savivaldybių darbuotojų paliekami laukti be atsakomybės.
Sūnui pradėjus dirbti šeimos biudžetas sumažėjo
Vienas moters sūnus – 19-metis. Vaikinas šiuo metu studijuoja, dirba. Pikta Jolantai ir dėl to, kad, vaikui pradėjus dirbti, jų šeimos pajamos sumažėjo – buvo sumažintos išmokos.
„Įdomu, gal jam priklauso vaiko pinigai, tačiau mane stebina, kad prašymus priimantys seniūnijos darbuotojai nieko konkrečiai nežino, jie nėra visiškai tikri. Tik: „Mes sužinosim“, – stebėjosi moteris.
Kaip informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM), išmoką skiriama nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai.
Taigi asmenims, studijuojantiems aukštosiose mokyklose, vaiko pinigai nepriklauso.
Jaučiasi įskaudinta
„Vienoje darbovietėje parašiau pareiškimą išeiti iš darbo, nes turėjau prašyti atlyginimo. Aš pasakiau, kad dirbu ir turiu gauti atlyginimą. Išmaldos galima prašyti, bet ne atlyginimo ar kitų pinigų, kurie priklauso man ir vaikams“, – požiūriu dalijosi Jolanta.
Tačiau šiuo metu, neslėpė ji, pikta, nes finansiškai kentėti tenka, o štai padaryti nėra ką.
„Internete buvo parašyta, kad bent iki balandžio pabaigos žada visose savivaldybėse išmokėti. Lauksiu. Ką žmogus daugiau gali padaryti? Jei skambini, tau sako, kad sistema kalta, niekuo padėti negali. Aš gi neisiu, už atlapų neimsiu ir nekratysiu. Nesiskundžiau, kai sausio mėnesį sistema streikavo, nereikalavau pinigų vasario mėnesį, bet kai trečią mėnesį viskas tęsiasi... Būtų juokinga, jei nebūtų skaudu“, – jautriai kalbėjo moteris.
Kalba apie delspinigius
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkės pavaduotojas valstietis–žaliasis Tomas Tomilinas DELFI sakė, kad ir Vilniaus miesto, ir Vilniaus rajono savivaldybės patenka tarp tų, kuriose sprendimų dėl vaiko pinigų priimta mažiausiai.
Anot pašnekovo, reikia pripažinti, kad darbas jose buvo organizuotas netinkamai ir krūvis darbuotojams paskirstytas neteisingai, nors tam numatyta papildomų lėšų.
Kaip teigiamus pavyzdžius jis minėjo Kauno, Anykščių, Ignalinos ir Radviliškio savivaldybes.
„Taip, problema yra. Manau, tai yra dviguba atsakomybė – viena vertus, ir ministerija sausio pradžioje turėjo nesklandumų su sistema, kita vertus, ir kai kurios savivaldybės (gal 5) turi darbo organizavimo problemų. Manau, kad tam tikras teisinis reguliavimas turėtų atsirasti – žmonėms turi būti kompensuojami tokie praradimai. Laiko praradimai. Civilinėje teisėje yra delspinigiai, manau, kad ir administracinėje teisėje panašus reguliavimas turėtų atsirasti – kai labai aiškiai ir laiku teisėtų lūkesčių neišpildantis viešojo administravimo subjektas kompensuotų žmonėms praradimus“, – pasiūlymu pasidalijo T. Tomilinas.
Siūlo kreiptis dėl vienkartinių išmokų
Tiesa, jis sutiko, kad šis klausimas greičiausiai nebus išspręstas taip greitai, kad delspinigius tėvai gautų anksčiau nei vaiko pinigus. Vis dėlto tai esą gali tapti paskatinimu peržiūrėti sistemą.
„Savivaldybės turi teisę, atsižvelgdamos į šeimos situaciją, skirti vienkartines išmokas, nepriklausomai nuo formalių kriterijų. Jei šeima turi kažkokių momentinių problemų, tarkime, ir šioje situacijoje – negali sumokėti už būtinas paslaugas, tai savivaldybės ne tik gali, bet ir privalo padėti.
Tam skirti visiškai kiti pinigai, nekalbu apie vaiko pinigus. Yra apie 100 milijonų nepaskirstytų socialinių išmokų savivaldybėse, kurios nukeliauja neaišku kur. Kaip tik šiemet pakeitėme įstatymą ir labai aiškiai nurodėme, kad, jei savivaldybės turi sutaupytų lėšų nuo socialinės paramos, tai, prašau, duokite žmonėms, padėkite skurstantiems ir tiems, kam šiuo metu blogai. Tų pinigų savivaldybės turi ir turi labai nemažai“, – laukiančius vaiko pinigų ir dėl to skurstančius kreiptis dėl išmokų ragino jis.
Pasak T. Tomilino, kiekvienu atveju individualiai sprendžiama, kokio dydžio parama šeimai turėtų būti paskirta.
„Yra ir momentinių pagalbos galimybių, tikrai yra. Tik reikia aktyviai kreiptis, savo teises žinoti ir jas ginti. Galbūt tas pats vaiko pinigų išmokėjimas pagreitės, jei kreipsis ne viena, o šimtas mamų“, – svarstė jis.
Priėmė 79 proc. sprendimų
SADM kovo 12 d. duomenimis, iš viso pateikta 259,6 tūkst. prašymų dėl 350,8 tūkst. vaikų (iš viso šiemet laukiama prašymų dėl apie 400 tūkst. vaikų), patenkinta 205,2 tūkst. prašymų dėl 269,7 tūkst. vaikų.
„Iš visų šiemet sausį–kovą pateiktų prašymų priimta 79 proc. sprendimų dėl išmokos vaikui skyrimo. 46 savivaldybėse iš 60-ies išnagrinėta 90–99 proc. ir daugiau prašymų. Primename, kad sprendimas dėl išmokos skyrimo turi būti priimtas per mėnesį nuo prašymo pateikimo, o išmoka išmokama kitą mėnesį po sprendimo priėmimo iki einamojo mėnesio 25 dienos. Dalis, ypač mažesnių savivaldybių, yra išnagrinėjusios ir patenkinusios beveik visus šiemet gautus prašymus, taigi išmoka vaikui gavėjus pasiekė laiku. Tenka apgailestauti, kad prašymų nagrinėjimas užtruko tik didžiuosiuose miestuose dėl didelio besikreipiančiųjų skaičiaus, darbuotojų sergamumo dėl gripo epidemijos“, – rašoma atsakyme DELFI.
Ministerijos turimais duomenimis, Kauno mieste buvo priimta sprendimų dėl 83,6 proc. (22,7 tūkst. prašymų), Klaipėdoje – 57,9 proc. (7,8 tūkst. prašymų), Vilniuje – 45,3 proc. (23,6 tūkst. prašymų) gautų prašymų.
Kada ir kam išmokos priklauso
Išmokų vaikams įstatymu įteisinus „vaiko pinigų“ mokėjimą visiems vaikams, mokama universali išmoka: kiekvienam vaikui skiriant 0,79 BSI dydžio – 30 eurų – išmoką nuo gimimo dienos iki 18 metų ir vyresniems, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo besimokančiuosius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai. Šią išmoką vaikui (30 eurų) gali gauti visi vaikai, tiek augantys šeimose, tiek globojami šeimynose, vaikų globos institucijose ar globos centruose, t. y. nepriklausomai nuo vaiko globos (rūpybos) formos.
Seneliai, paskirti vaiko globėjais Civilinio kodekso nustatyta tvarka, prašymą dėl išmokos vaikui turėtų teikti savo vardu. Seneliai, kurie faktiškai prižiūri vaiką, gali kreiptis dėl išmokos vaikui skyrimo, jeigu savivaldybės administracijai pateiks įgaliojimą atstovauti tėvams ir prašymą skirti išmoką vaiko tėvo ar motinos vardu.
Kadangi 18 metų sulaukęs jaunuolis įgyja visišką civilinį veiksnumą, dėl išmokos vaikui jis gali kreiptis ir pats. Dėl šios išmokos gali kreiptis ir vienas iš tėvų, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis ar kitas Išmokų vaikams įstatyme nurodytas Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar užsienietis, kuris teisėtai gyvena ir dirba Lietuvos Respublikoje.
Tais atvejais, kai abu tėvai dirba skirtingose valstybėse, išmoką turėtų mokėti ta valstybė, kurioje gyvena vaikas. Tais atvejais, kai tik vienas iš tėvų dirba, išmoką turėtų mokėti ta Europos Sąjungos valstybė, kurioje vykdoma darbinė veikla. Kai vaikas gyvena ne Europos Sąjungos šalyje, išmokos šeimai mokamos pagal tos šalies, kurios teritorijoje gyvena vaikas, teisės aktus. Teisė gauti išmoką vaikui nesiejama su gyvenamosios vietos deklaravimo reikalavimu, todėl asmenys, kurie Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka nėra deklaravę gyvenamosios vietos arba nėra įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, dėl išmokos vaikui gali kreiptis į savivaldybės, kurios teritorijoje jie faktiškai gyvena, administraciją.
Pasidalinkite, kokia jūsų patirtis panaikinus PNPD ir įvedus sistemą, kai reikia patiems pildyti prašymą vaiko pinigams gauti? Ar susidūrėte su nepatogumais? Ar reikėjo ilgai laukti, kad gautumėte šiuos pinigus? Savo patirtimi galite pasidalinti rašydami el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaiko pinigai“.