Didžiosios Britanijos vyriausybė, kuri dėl išpuolio kaltina Rusiją, buvo paskelbusi Rusijos vyriausybei ultimatumą iki vidurnakčio pasiaiškinti ir pagrasino šaliai sankcijomis. Tačiau Rusija į ultimatumą atsakė kaltinimais pačiai Didžiajai Britanijai.
Th. May pareiškė, kad Rusijos valstybė yra „kaltintina dėl buvusio rusų šnipo Sergejaus Skripalio ir jo dukros apnuodijimo kovine chemine medžiaga per incidentą viename Anglijos mieste“.
„Rusijos valstybė yra kaltintina dėl pasikėsinimo nužudyti“ buvusį Rusijos karinės žvalgybos pulkininką Sergejų Skripalį ir jo dukrą Juliją, Th. May sakė parlamento nariams.
Th. May paskelbė, kad iš šalies išsiunčiami „slapti žvalgybų darbuotojai“ ir jie turi „vieną savaitę išvykti iš šalies“. Anot jos, kai kurios priemonės, kurių žada imtis Didžioji Britanija, „dėl nacionalinio saugumo turi likti slaptos“.
„Tai bus didžiausias (diplomatų – red.) išsiuntimas iš šalies per pastaruosius 30 metų ir tai rodo faktą, jog šitai nėra pirmas kartas, kai Rusijos valstybė veikė prieš mūsų šalį“, – sakė Th. May.
UK to expel 23 Russian diplomats, PM Theresa May says, after nerve agent attack on former double agent in Salisburyhttps://t.co/KnwyxZirZs pic.twitter.com/8WM5Bmebw1
— BBC Breaking News (@BBCBreaking) March 14, 2018
Paskelbtos ir kitos atsakomosios priemonės. Tarp jų – Pasaulio futbolo čempionato Rusijoje boikotas. „Ministrai ar karališkosios šeimos nariai nedalyvaus šios vasaros futbolo čempionato renginiuose“, – sakė britų premjerė.
Be to, Didžioji Britanija nutarė pristabdyti dvišalius kontaktus su Rusija – šalis atšaukė kvietimą Rusijos užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui atvykti į Londoną. Th. May pabrėžė, kad Didžioji Britanija neturi intereso nutraukti visus kontaktus su Maskva.
Tačiau, anot jos, po tokio „baisaus veiksmo prieš mūsų šalį“ santykiai tarp dviejų šalių negali likti tokie, kaip anksčiau.
Th. May teigimu, vyriausybė parengs teisės aktų, skirtų Didžiajai Britanijai apsaugoti nuo priešiškos valstybės veiksmų. Ministrė pirmininkė pridūrė, kad bus svarstoma ir naujų kovos su šnipinėjimu įstatymų galimybė.
Britų premjerės teigimu, į sankcijų įstatymo projektą bus įtraukta ir vadinamųjų Magnickio akto tipo pakeitimų. Politikė žada, kad bus atidžiau tikrinami į šalį atvykstantys rusai. Pasak Th. May, Didžiojoje Britanijoje nėra vietos „korumpuotam elitui“.
„Tragiška“, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šitaip pasielgė, sakė ji.
Ji taip pat pareiškė, kad Didžioji Britanija yra pasiruošusi užšaldyti Rusijos valstybinį turtą šioje šalyje, jeigu bus įrodymų, kad jis gali būti naudojamas veiksmams, keliantiems grėsmę britų ar Jungtinės Karalystės gyventojų gyvybei ar nuosavybei.
Th. May pabrėžė, kad Britanija – ne viena. Britų ministrė pirmininkė jau kalbėjo su JK palaikančiomis sąjungininkėmis. Jos ragina pradėti diskusiją Jungtinėse Tautose.
Pasak Th. May, šalies vyriausybė taip pat siekia, kad Cheminio ginklo draudimo organizacija (Organisation for the Prohibition of Chemical Weapons) patvirtintų JK pretenzijas.
Anot Th. May, pasiūlyti Rusijai galimybę pateikti savo paaiškinimą buvo teisinga. Tačiau atsakymas nuvylė. Jie nepateikė įtikinamo paaiškinimo, kuris įrodytų, kad jie nekontroliuoja savo pagamintos cheminės medžiagos. Rusai atsakė su sarkazmu, panieka ir nepasitenkinimu.
Rusija: tai visiškai nepriimtina
Rusijos ambasada Londone jau sureagavo į diplomatų išsiuntimą, apie kurį paskelbė Th. May.
„Kovo 14 d. Rusijos ambasadorių Aleksandrą Jakovenką pakvietė į Užsienio reikalų ministeriją, o ten informavo, kad 23 diplomatai paskelbti persona non grata (nepageidaujamais asmenimis). Šį priešišką veiksmą laikome visiškai nepriimtinu, nepateisinamu ir trumparegišku. Visa atsakomybė už Rusijos ir Jungtinės Karalystės santykių prastėjimą tenka dabartiniams Britanijos politiniams vadovams“, – rašoma paviešintame pranešime.
Rusijos Užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova feisbuke pateikė Didžiosios Britanijos premjerei Theresai May priskirtą citatą, kad Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nevertas savo posto, ir iš jos išsišaipė. Tiesa, citata buvo visai ne Th. May.
„Theresa, S. Lavrovas – Rusijos, ne Britanijos ministras. Jį, kaip ministrą, vertina Rusijos prezidentas. Suprantu, jums labai norėtųsi galvoti kitaip. Bet jūsų ministras – Borisas Johnsonas“, – parašė M. Zacharova.
Iš tiesų kovo 14 d. kalbėdama parlamente Th. May nesakė tokios frazės. Jos autorius – leiboristų lyderis Jeremy‘is Corbynas, kalbėjęs po premjerės, o jo pasisakymas buvo skirtas ne Rusijos ministrui, o Didžiosios Britanijos URM vadovui B. Johnsonui.
Kaip patikslino britų žurnalistai, ministras pertraukė J. Corbyną, o tas pareiškė, kad nesuprato, ką pasakė B. Johnsonas. Leiboristų lyderis pridūrė, kad B. Johnsono elgesys žemina jo vadovaujamą žinybą.
Tikėjosi teisingo atsako
„Sky News“ anksčiau pranešė, kad, jų šaltinių teigimu, Didžioji Britanija ruošiasi išsiųsti rusų diplomatus iš šalies. Tai savo tviterio paskyroje skelbė „Sky News“ korespondentas gynybos temomis Alistairas Bunkallas.
A. Bunkallas pridūrė, kad nėra tikras, ar iš šalies bus išsiųstas ir Rusijos ambasadorius. Tačiau šaltiniai jam pasakė, kad Jungtinė Karalystė nori pasilikti dialogo galimybę.
Tuo metu Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija savo oficialioje tviterio paskyroje publikavo vaizdo įrašą apie „Rusijos valstybės agresiją“.
The use of a nerve agent in Salisbury follows a well-established pattern of Russian state aggression pic.twitter.com/eY4Vy1pw9t
— Foreign Office 🇬🇧 (@foreignoffice) March 14, 2018
Kiek vėliau A. Bunkallas savo tviterio paskyroje pranešė, kad iš JK Užsienio reikalų ministerijos išėjęs Rusijos ambasadorius pareiškė žurnalistams, jog dabar šie lauktų atsako iš Rusijos.
Trečiadienį nacionalinė Saugumo Taryba Londone tarėsi dėl tolesnių žingsnių. Theresa May paskelbs apie priemones prieš Rusiją, nes ši laiku nepateikė paaiškinimo, kodėl Rusijoje gaminama nervus paralyžiuojančia medžiaga bandyta nunuodyti buvusį dvigubą agentą Jungtinėje Karalystėje (JK).
Britanijos ministrė pirmininkė susitiko Dauningo gatvėje su žvalgybos tarnybų vadovais. Buvo spėliojama, kad Britanija gali išsiųsti iš šalies rusų diplomatus, kaip padarė 2006 m., po to, kai poloniu buvo nunuodytas buvęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos darbuotojas Aleksandras Litvinenka.
Kiek anksčiau buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Jungtinėse Valstijose seras Christopheris Meyeris „Sky News“ sakė iš ministrės pirmininkės Theresos May besitikintis „išmintingo“ atsako.
„Šaltojo karo protokolai nebegalioja“, – sakė diplomatas.
„Tai, su kuo susidūrėme ką tik, yra ne kas kita, o „laukinių Vakarų“ elgsena – taip elgiasi rusai, įsiveržę į Ukrainą, aneksavę Krymą, o dabar užsiimantys gana atvirais bandymais (dalis jų tikrai sėkmingi) organizuoti politines žmogžudystes“, – kalbėjo seras.
„Tai joks ne naujasis šaltasis karas, tai kažkas kito – neprognozuojamo, pavojingo, kurstomo Rusijos šaltakraujiškumo ir pasidygėjimo Vakarais“, – kalbėjo Ch. Meyeris.
„Privalome sukaupti visas jėgas ir pateikti išmintingą atsaką. Nemanau, kad dar kada po to, kai 1971 metais buvo masiškai išginti sovietų šnipai (net 105), o tai įrodo to meto operacijų mastą, buvome taip įbauginti. Dabar XXI amžius, pajudėjome į priekį, tačiau kartu traukiamės atgal, ir tai vyksta kalbant apie santykius, kuriems negalioja jokios taisyklės“, – apibendrino diplomatas.
BBC diplomatinis korespondentas Jamesas Landale‘as teigia, kad, daugelio nuomone, ši ir kitos priemonės, kurių buvo imtasi po A. Litvinenkos nužudymo, nebuvo taikytos maksimaliai, taigi dabar, po pasikėsinimo į S. Skripalį, atsakas turėtų būti griežtesnis.
Buvo spėliojama, kokių priemonių prieš Rusiją gali imtis JK. Kalbėta apie finansinio turto įšaldymą, vizų išdavimo stabdymą, šiais metais Rusijoje vyksiančio FIFA pasaulio futbolo čempionato boikotą, šalyje veikiančių Rusijos transliuotojų, pvz., RT (buvusi televizija „Russia Today“), veiklos stabdymą. Susitarus vėliau prie Britanijos veiksmų gali prisijungti ir daugiau valstybių.
Rusija griežtai atmeta kaltinimus
Savo ruožtu Kremlius kategoriškai atmeta Didžiosios Britanijos vyriausybės kaltinimus ir ultimatumą dėl apnuodyto buvusio dvigubo agento Sergejaus Skripalio.
„Maskva nesutiks su nepagrįstais kaltinimais, kurie neparemti įrodymais, ir nepriims ultimatumų kalbos, – trečiadienį Maskvoje žurnalistams pareiškė prezidento Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas. – Mes tikimės, kad sveikas protas nugalės.“
Trečiadienį Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Taryba Didžiosios Britanijos prašymu susirinks į neeilinį posėdį, kurio metu aptars Anglijoje įvykdytą pasikėsinimą nunuodyti buvusį Rusijos dvigubą agentą.
21.00 val. Lietuvos laiku vyksiančiame atvirame posėdyje Didžioji Britanija informuos Saugumo Tarybos narius apie medžiagą, panaudotą nuodijant buvusį šnipą Sergejų Skripalį ir jo dukterį, pranešė Didžiosios Britanijos misija JT.
Didelė įtampa
DELFI primena, kad 10 dienų po buvusio šnipo S. Skripalio ir jo dukters Julijos apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga ramiame Anglijos Solsberio mieste santykiai tarp Britanijos ir Rusijos sparčiai blogėjo. Britanija nenori veikti viena ir telkė paramą; Th. May ir jos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas skambino sąjungininkams.
„Ji mano, kad Rusija siekia pakirsti tarptautinėmis taisyklėmis paremtą sistemą, o ją mes ir mūsų sąjungininkai akivaizdžiai esame pasiryžę ginti“, – sakė Th. May atstovas.
Per pokalbį telefonu JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Th. May „sutarė, kad reikia pasekmių tiems, kas naudoja šiuos bjaurius ginklus baisiai pažeisdami tarptautines normas“, nurodė Baltieji rūmai.
B. Johnsonas kalbėjosi su Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrais, NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Jei bus nustatyta, kad kalta Rusija, „tai bus tolesnis beatodairiškas elgesys, keliantis grėsmę tarptautinei bendrijai ir reikalaujantis tarptautinio atsako“, sąjungininkams sakė B. Johnsonas, kurį citavo Užsienio reikalų ministerija.
Ši šnipų saga rutuliojasi ypač įtemptu metu kalbant apie JK ir ES santykius, vykstant deryboms dėl „Brexit“, tačiau Briuselio parama yra „neabejotina, nesvyruojanti ir labai tvirta“, sakė Europos Komisijos vicepirmininkas Fransas Timmermansas.
NATO vadovas J. Stoltenbergas sakė, kad minimas apnuodijimo incidentas „kelia didelį susirūpinimą“. Buvo pranešama, kad Britanija konsultavosi su NATO sąjungininkėmis dėl sutarties 5-ajame straipsnyje numatyto kolektyvinės gynybos principo galimo inicijavimo.
Itin prasti Londono ir Maskvos santykiai toli gražu nėra beprecedenčiai. Diplomatai buvo išsiųsti ne kartą, taip pat ir 2006 metais, dėl buvusio agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimo.
Tikėdamasi tokio žingsnio Rusijos ambasada Londone per socialinį tinklą „Twitter“ perspėjo apie atsakomąsias priemones: „Tie, kas ragina išvaryti rusų diplomatus, nesirūpina globalia Britanija ir jos diplomatais Maskvoje.“
Th. May pirmadienį užsiminė apie naujus įstatymus, kad būtų lengviau konfiskuoti rusų pareigūnų, įtariamų žmogaus teisių pažeidimais, turtą Britanijoje. Tai galėtų paveikti kai kuriuos superturtingus rusus, pastaraisiais metais daug investavusius į Londono nekilnojamojo turto rinką.
Kaip kitas galimas atsakas buvo minimas britų pareigūnų ir karališkųjų asmenų vykdomas šią vasarą Rusijoje rengiamo pasaulio futbolo čempionato boikotas, leidžiant dalyvauti Anglijos rinktinei.
Rusija antradienį atmetė ultimatumą ir savo ruožtu metė kaltinimus Londonui. Užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pareikalavo leisti susipažinti su nervus paralyžiuojančios medžiagos, kuria esą buvo apnuodytas S. Skripalis, mėginiais ir apkaltino Londoną atmetus atitinkamą Maskvos prašymą.
„Prieš skelbiant ultimatumą, reikėtų vykdyti savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“, – pareiškė S. Lavrovas Maskvoje. Jis pabrėžė, kad Rusija S. Skripalio atveju yra „nekalta“ ir yra pasirengusi bendradarbiauti, jei Didžioji Britanija darys tą patį.
Rusijos užsienio reikalų ministerija kartu paskelbė apie atsakomąsias priemones į galimas britų sankcijas.
Rusijos ambasadorius Cheminio ginklo draudimo organizacijoje (OPCW) Aleksandras Čulginas „nepagrįstus“ Londono kaltinimus antradienį pavadino „visiškai nepriimtinais“. Jis kalbėjo apie „brutalias atakas“ ir „melą“.
Rastas kartu su dukra
DELFI primena, kad 66 metų rusas S. Skripalis ir 33-ejų jo duktė Julija kovo 4-ąją buvo rasti ant suolelio be sąmonės Solsberio mieste į pietvakarius nuo Londono. Jie su gyvybei pavojingais apsinuodijimo simptomais buvo nuvežti į ligoninę.
Vėliau žiniasklaida juos įvardijo – tai buvo buvęs GRU pulkininkas S. Skripalis ir jo duktė Julija. Nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę. Taip pat nukentėjo policininkas, pirmas atvykęs į incidento vietą.
S. Skripalis 2004 metais Rusijoje buvo suimtas ir apkaltintas šnipinėjimu Didžiosios Britanijos naudai. 2006 metais jis buvo nuteistas 13 metų kalėti. 2010 metais Rusijai ir JAV apsikeitus šnipais, S. Skripalis gavo prieglobstį Didžiojoje Britanijoje.