TV3 džiaugiasi puikiais olimpinių žaidynių reitingais: anot televizijos atstovo, Pjongčango olimpinių žaidynių paiekiamumas buvo kur kas geresnis, nei 2014 m. žiemos olimpinių žaidynių.
„Per 266 val. olimpinių žaidynių turinio pasiekėme daugiau nei du milijonus žiūrovų (2,004 mln.), Sočio žaidynes žiūrėjo 1,7 mln. žmonių Lietuvoje ir transliacijų trukmė – 244 valandos. Taigi, olimpiados parodėme ir daugiau, ir pasiekėme didesnę auditoriją“, – džiaugėsi A. Rimas.
Anot jo, perkant šių žaidynių transliacijos teises, buvo žinoma, kad tai ne tas produktas, dėl ko visi alpsta, to nori ir žiūri.
„Žinojome, kad reikės investuoti, ruoštis olimpinėms žaidynėms pradėjome dar vasarą. Samdėme geriausius Lietuvos specialistus, kurie daugiau nei dvi savaites dirbo be poilsio.
Dirbome keliais frontais: darėme tiesiogines transliacijas, ruošėme specialią olimpiados žinių laidą ir dar rengėme specialų paketą svarbiausioms vakaro žinioms, kurias kasdien žiūri keli šimtai tūkstančių žiūrovų”, - kalbėjo A. Rimas.
„Ką mes norėjome pasiekti? Parodyti, kad žiemos olimpiada – reiškinys, kad mūsų sportininkai jaustų palaikymą. Ta 13-a Tomo Kaukėno vieta tapo stebuklu. Mes patys vietoje ėmėme vis labiau gilintis į skirtingas sporto šakas, užjausti mūsų sportininkus, jei jiems nepasisekdavo“, – teigė A. Rimas.
Socialinėje erdvėje netrūko kritikos dėl reklamos kiekio olimpinių žaidynių transliacijų metu, neretai ji užgoždavo svarbiausių varžybų momentus.
„Kolegos, kurie per dieną mažiausiai po 12 valandų arė, su ašaromis akyse klausė, už ką mus drožia? Visi žinome, kad per valandą galima leisti 12 minučių reklamos. Kai kas socialiniuose tinkluose skundėsi, kad reklamos buvo daugiau nei olimpiados turinio.
Nesąmonė. Transliuodavome reklamos mažiau, nei galėjome – tik 9 minutes. Per olimpiadą padarėme esminį pakeitimą – paleisdavome tik vieną reklamos bloką per valandą, o ne du. Ir reklamą stengėmės pateikti tarp varžybų“, – teigė A. Rimas.
Anot jo, buvo klaidų, kuomet reklama pasirodydavo varžybų svarbiausiomis akimirkomis ar transliuojant lietuvių startą.
„Norėjome nusišauti, kai nepataikydavome ją paleisti. Po to nusprendėme paleisti reklamą tarp skirtingų varžybų. Esminis skirtumas tarp mūsų ir LRT toks, kad mes surenkame rėmėjų pinigus ir pateikiame olimpiadą žiūrovams nemokamai.
Bet visi žinome viso to kainą – reklama. Nieko blogo nenoriu pasakyti apie LRT, bet visuomeninis transliuotojas už mūsų mokesčių mokėtojų pinigus pirkdavo olimpinių žaidynių transliacijos teises“, – kalbėjo A. Rimas.
Anot LTOK vadovės Dainos Gudzinevičiūtės, tie, kurie beria priekaištus dėl reklamos, nesupranta, kad kitaip būti negali.
„Mačiau „Facebook“ socialiniame tinkle tas diskusijas, kažkas kažkam nepatinko, bet galime reziumuoti, kad pirmą kartą Lietuvoje pamatytos olimpinės žaidynės. Prisimenant Sočio olimpiados transliacijas, viskas buvo išskaidyta, kažką rodė, bet tokio jausmo, kad Lietuva žiūri žaidynes, nebuvo”, – tvirtina D. Gudzinevičiūtė.
O kas po 2020-ųjų?
TV3 televizijai priklauso ir 2020-ųjų Tokijo vasaros olimpiados transliacijos teisės. Kaip LTOK elgsis po 2020-ųjų, ar vėl sieks per komiteto valdomą Lietuvos olimpinį fondą įsigyti olimpiados transliacijos teises ir jas parduoti komercinei televizijai, D. Gudzinevičiūtė spėlioti nenorėjo.
„Reikia dar sulaukti 2020-ųjų“, – lakoniškai atsakė LTOK vadovė.
„Mes labai patenkinti bendradarbiavimu su TV3 ir aš tikrai niekada taip nesakiau, kad norime grįžti į LRT.
„Esu sakiusi, kad mes norėjome, jog nacionalinis transliuotojas rodytų olimpines žaidynes. LRT nenorėjo ir negalėjo pirkti transliacijų. O gal negalėjo ir nenorėjo. Mes su jais nekonkuravome. Pats LRT vadovas Audrius Siaurusevičius apie tai viešai niekada nekalbėjo, o visos derybos vyko tik su juo.
Komentarais dalinosi LRT sporto prodiuseris Ramūnas Grumbinas, kuris tą darė labai šališkai. Jeigu LRT būtų nupirkę transliacijas, tai jie tikrai nebūtų turėję konkurentų“, - sakė D. Gudzinevičiūtė.
LTOK prezidentė nekomentavo, ar atsipirko LTOK investicija – per jo valdomą Lietuvos olimpinį fondą pirkti iš „Discovery“ transliacijos teises ir jas parduoti TV3 televizijai – bet kokia informacija apie finansinius aspektus yra konfidenciali.
Primename, kad olimpinių transliacijų teisių pardavimo konkursą Europos televizijoms organizavo JAV žiniasklaidos gigantas „Discovery Communications“, valdantis „Eurosport“ tinklą. Pastarasis 2015-aisiais už 1,3 mlrd. eurų iš Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) įsigijo kontinentinį 2018-2024 metų olimpinių žaidynių transliacijų teisių paketą.
Siekiant olimpinių žaidynių transliacijos teisių, LRT atstovų duomenimis, LTOK buvo vienintelis su transliavimu niekaip nesusijęs konkurso dalyvis visoje Europoje.
Dar labiau stebėtis tokiu posūkiu vertė karti tiek nacionalinės, tiek 2014 ir 2016 metų žaidynes transliavusios komercinės „Lietuvos ryto“ televizijos patirtis. Nei vienai, nei kitai nepavyko reklamos pajamomis padengti teisių įsigijimo ir transliacijoms reikalingų ryšių kanalų kaštų.
Jautė dėmesį
D. Gudzinevičiūtė liko maloniai nustebusi, kad net darbo metu lietuviai nuolat domėdavosi olimpiniais startais. „Olimpinių žaidynių metu jautėme daug pozityvo. Buvo gerokai mažiau kritikos nei anksčiau.
Susidomėjimas Lietuvoje žaidynėmis buvo labai didelis, žmonės nuolat kalbėjo apie lietuvių startus, ir tas labai džiugino. Buvo nesklandumų dėl reklamų per transliacijas, tačiau apskritai jautėsi, kad Lietuva daug labiau įsitraukė į žaidynes negu prieš ketverius metus Sočyje“, - pabrėžė D. Gudzinevičiūtė.
Viena olimpinės rinktinės misijos vadovių Vida Vencienė pažymėjo, kad olimpiečiai Pjongčange bent jau laikinai galėjo mėgautis žiniasklaidos dėmesiu ir tai sportininkams buvo tikrai svarbu. O ir pačioje Lietuvoje žiniasklaida išsamiai pateikė olimpines naujienas.
„Pamenu, uždarymo dieną pamačiau straipsnio antraštę, kur mus palygino su Šiaurės Korėja. Dieve, galvojau nejaugi mūsų sportininkus sugebėjo apjuodinti, sumaišyti su žemėmis. Bet likau sužavėta išsamiu straipsniu, kuriame originaliai buvo pateikti mūsų olimpiečių rezultatai ir jie palyginti su kitų šalių pozicijomis, kurios taip pat neiškovojo medalių“, – šypsojosi olimpinė čempionė Vida Vencienė.
