Vilnius ir likusi Lietuva.
Demografai ir ekonomistai meta ant stalo skaičius, piešiančius tragišką scenarijų tai kitai, ne Vilniaus Lietuvai. Regioninių mokyklų direktoriai persekiojami dėl investicijų į tuščias klases. Vyriausybė paskubomis pristatinėja regionų gelbėjimo planą...
Nors TS-LKD dar prieš dvejus metus buvo pateikusi labai aiškią, finansų ir ekonomikos ekspertų išvadomis pagrįstą strategiją. Planą, kuris suveikė Airijoje. Planą, kuris padėtų regionams pakartoti Vilniaus sėkmę.
Deja. Tai ne pirmas atvejis, kai dabartiniai valdantieji mano žinantys geriau. Kas iš to gaunasi – visi matome.
Vilniaus sėkmę galima pakartoti. Ir tai kasdien įrodinėja Kaunas.
Vienas už kitą garsesni prekiniai ženklai su milijoninėmis investicijomis. Tarptautiniai architektų konkursai. Sostinei nušluostyta nosis su perimtu valstybiniu „Mokslo salos“ projektu ir iš panosės nugvelbtas Vytis.
O kur dar tas iki kraujo įsiėdęs užrašas „Miestas tvarkosi – atsiprašome!“ Beje, gerai žinomas ir vilniečiams. Ypač tiems, kuriems pavyko gauti nemokamą autobuso bilietą akcijos „Kaunas sveikina Vilnių“ metu.
„Piaras“, sako daugelis. Ne, sakau aš. Tiesiog keičiasi Lietuvos ekonominis žemėlapis.
Pastaraisiais metais Kaunas pateikė aiškią paraišką tapti Lietuvos pramonės centru. Logistikos centras jis natūraliai buvo ir anksčiau. Tai reiškia tik vieną – į Kauną pradės važiuoti (o gal ir grįžti iš Vilniaus) gerai apmokamų darbo vietų ieškantieji.
Miestas plėsis.
Važiuos čia ne tik pramonės ir gamybos specialistai. Augantys verslo centrų statybų tempai indikuoja miesto ambicijas paslaugų sektoriuje. O tai juk dar visai neseniai buvo išskirtinis sostinės bruožas.
Miestas augs. Tam pagrindas jau padėtas.
Jau dabar, naujausiais Statistikos departamento duomenimis, 2016 metais Kauno apskrityje investuota 1,5 mlrd. eurų, iš jų 79,1 proc. Kauno mieste. Tai sudaro 10,7 proc. visų šalies tiesioginių užsienio investicijų.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių reitinge, per metus Kaunas iš ketvirtosios tvirtai užkopė į trečiąją.
Skaičiai rodo, kad Kaune daugiausiai išduota statybos leidimų. Daugiausiai sudaryta viešojo ir privataus sektorių partnerystės sutarčių. Patenkame į trejetuką pagal mokslo ir studijų kokybę, investicijas bei plėtrą, miesto valdymo kokybę. Ir tai 2016 metų skaičiai. Žinau, kad 2017-ieji buvo dar geresni.
Kauno potencialas akivaizdus. Kauno užmojai realūs ir jie grąžins antrąjį Lietuvos miestą į lyderių pozicijas. Tik šis spurtas yra jau kitoks, naujos kokybės, ir man, kaip verslininkui, smagu jį stebėti.
Konkurencinėje miestų kovoje, kaip versle – laimi ne didžiausias, o greičiausias.
Manau, kad dar po metų kalbėsime apie antrą vietą Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių reitinge, o po dviejų gal ir apie pirmą.
Politikai vėl stversis už galvos. Tik dabar dėl dar vieno centro, didinančio vidinę emigraciją. Kauniečiai su šypsena bambės dėl išaugusių transporto kamščių į pagrindinius verslo centrus miesto centre ar pramonės įmones jo pakraščiuose. O Vilnius pagaliau pajaus, ką reiškia turėti rimtą konkurentą vos už valandos kelio.
Jeigu atvirai, manau, kad Kauno sėkmė duos postūmį ir kitiems regionams. Taip pat tvirtai tikiu, kad tada vėl galėsime kalbėti apie TS-LKD planą Lietuvai ir pakartoti Kauno sėkmę kituose šalies regionuose. Tai realu.