Pasak Hamburgo rinkos tyrimo instituto „Splendid Research“, per sausį atliktą apklausą beveik du trečdaliai respondentų buvo už su tuo susijusį galutinės sumos suapvalinimą mokant grynaisiais.
Už smulkių monetų panaikinimą pasisakė 58 proc. žmonių. 2015-aisiais šis rodiklis buvo 53 proc., o 2016-aisiais - 57 proc. To priežastimi visų pirma nurodyta vietos piniginėje stoka ir ilgas procesas mokant grynaisiais. Iniciatyvos priešininkai tuo tarpu baiminasi išaugant kainų.
Apklausa parodė, kad vokiečiai mėgsta grynuosius. Kad jie visiškai būtų panaikinti, norėtų tik 13 proc. respondentų. Su viršutine mokėjimo grynaisiais riba sutiktų tik 18 proc. Vokietijos piliečių. Ypač maisto produktų srityje mokėjimų grynaisiais Vokietija net daugėja. Tuo tarpu už brangesnius produktus - rūbus, baldus ir techniką daugiausiai mokama kortele.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad beveik kiekvienas vokietis piniginėje turi grynųjų - vidutiniškai 67 eurus. Didžiausią sumą monetomis ir banknotais nešiojasi 50-59 metų amžiaus žmonės. Vyrai vidutiniškai turi 12 eurų daugiau grynaisiais nei moterys.
Nuomonės tyrimo institutas sausį internetu apklausė 1 022 vokiečius, kurių amžius nuo 18 ik 69 metų.
Kiek anksčiau skelbta, kad Estijos bankas siūlo iš apyvartos išimti vieno ir dviejų euro centų nominalo monetas, kainas suapvalinus iki penkių euro centų.
Vieno ir dviejų euro centų atsisakymo idėja jau sulaukė ir preliminaraus Estijos visuomenės įvertinimo. Pernai rugsėjį atliktos kuklaus masto sociologinės apklausos rezultatai parodė, jog jai pritaria 57 proc., o nepritaria 33 proc. Estijos gyventojų. Likusi negausių respondentų dalis aiškios nuomonės neišsakė.
