„Bendrovės supirkimo punktuose šiemet sulaukta vos penktadalio anksčiau superkamų skardinių kiekio. Ankstesniais metais jų supirkdavome daugiau kaip po 100 tonų per metus. Po to, kai po 2016-ųjų vasario 1-osios depozito ženklu pažymėtas skardines galima priduoti per taromatus, padėtis pasikeitė. Pernai, kol tokių taromatų nebuvo daug, skardinių vis dar priimdavome nemažai. 2016-aisiais jų supirkome tik šiek tiek mažiau nei 100 tonų. Tuo tarpu šiemet sulaukėme ne daugiau kaip 20 tonų – gerokai mažiau jų pristatė tiek fiziniai, tiek ir juridiniai asmenys“, – sako UAB „Baltic Metal“ direktorius O. Pajaujis.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad metalo supirktuvėse už kiekvieną skardinę, deja, negalėtum gauti tiek, kiek už priduotą taromatu. Už vos apie dešimtį gramų sveriantį aliuminio skardos indelį čia gali tikėtis užsidirbti tik apie 1 eurocentą. Tai yra 10 kartų mažiau nei susigrąžinti 10 eurocentų užstatą pridavus skardinę taromatu.
„Anksčiau žmonės, renkantys tokias skardines, jų atnešdavo tonomis. Juos buvome įpratę vadinti „sanitarais“, nes gamtą jie tikrai gerokai apšvarindavo. Vienas „sanitaras“, mūsų rekordininkas, vienais metais mums pridavė net 6 tonas aliumininių skardinių. Šiemet didžiausias fizinio asmens atneštas tokių indelių kiekis neviršija 0,6 tonos“, – aiškina O. Pajaujis.
Įmonės vadovas įsitikinęs, kad dauguma tokių „sanitarų“ tiesiog nebeturi ką rinkti. Jo manymu, įvairių gėrimų skardinėse vartotojai tiesiog jų nebeišmeta, nes nenori atsisakyti 10 centų. Na, o jei „sanitarams“ pavyksta atrasti ar iš šiukšliadėžės iškrapštyti skardinę su mūsų šalyje galiojančiu aiškiu, nesugadintu depozito ženklu, kryptis neabejotinai bus ne metalo supirktuvė, bet taromatas.
„Kad ir kokie būtų žmonių motyvai, laimime visi – ir aplinka švaresnė, ir mums dėl to maloniau. Džiugu, kad ši investicija į aplinkosaugą pasiteisina. Akivaizdu, kad ji labai paskatino iki tol gana vangų atliekų rūšiavimo procesą mūsų šalyje. Dėl to Europos Sąjungos tarnybos mūsų tiek nebebars“, – sako metalo supirkimo bendrovės vadovas.
