Pasenęs medis tampa ligų židiniu
Kaip ir kiekvienas gyvas organizmas, taip ir medis turi savo gyvenimo ciklą. Priartėję prie paskutiniojo pabaigos, medžiai tampa itin fiziškai neatsparūs ar net avarinės būklės. Kaip sako Vilniaus universiteto Botanikos sodo direktorius dr. Andrius Skridaila, tokiais atvejais nebelieka kitos išeities ir tenka juos šalinti.
„Medžiui dalinai apmirus, jis susilpnėja ir gali bet kada lūžti. Žinoma, galima bandyti jį sutvirtinti, bet tai labai brangus procesas. Taip investuoti verta tik į istoriškai vertingus medžius, kurie išsiskiria savo unikaliu genofondu. Mano galva, visada reikia labai kritiškai įvertinti medžio vertę ir jo gelbėjimo racionalumą“, - teigia jis.
Tikrąją medžio būklę gali įvertinti tik profesionalai. Būtina atkreiptį dėmesį į tai, kad seni ir ligoti medžiai ilgainiui tampa ligų židiniais, kurie gali tik pakenkti aplink esantiems. Todėl kelių medžių nukirtimas labai dažnai gali kaip tik padėti vietinei ekosistemai.
„Lietuvoje šioje srityje mums vis dar trūksta racionalumo. Natūralu, kad medžių kirtimas sukelia daug diskusijų. Kiekvieno iš jų likimas turėtų būti sprendžiamas individualiai, atsakingai įvertinant visus pliusus ir minusus. Dėmesį reikėtų atkreipti ir į mūsų klimato ypatybes. Lietuvoje vieno medžio vertė tiesiog negali būti tokia didelė kaip sausuose kraštuose“, - dėsto dr. A. Skridaila.
Būtina išsaugoti gamtinės teritorijos vientisumą
Kraštovaizdžio architektė Vaiva Deveikienė pabrėžia, kad sprendimas kirsti arba nekirsti medį turėtų priimamas atsižvelgiant į tai, kokia įtaka bus padaryta aplinkai. Visada reikėtų siekti, jog žmogus aplinkoje jaustųsi patogiai ir saugiai. Kraštovaizdis turi būti mielas tiek žiūrint iš šono, tiek ir būnant pačioje teritorijoje.
„Dideliam medžių retinimui aš nepritariu. Šis procesas turi būti labai atsargus. Juk visa gamtinė bendrija yra labai tampriai susijusi tarpusavyje, todėl per didelis išretinimas gali sukelti daug neigiamų pokyčių. Jokie darbai negali vykti prieš tai neįvertinus, kokia įtaka jai bus padaryta“, - teigia V.Deveikienė.
Kalnų parkas pokyčiams ruošiasi atsakingai
Vilnius šiuo metu ruošiasi projektui, kurio metu vyksiantis medžių kirtimas neabejotinai sulauks ne mažesnio visuomenės dėmesio nei panašius darbus atliekant Kaune.
Šio proceso nebus išvengta tvarkant vadinamojo Kalnų parko teritoriją. Atnaujinimo proceso metu bus sutvirtinti kalnų šlaitai, įrengti pėsčiųjų takai, laiptai, apžvalgos aikštelės ir kiti lankytojų patogumui bei saugumui skirti dalykai. Anot Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcijos l.e.p direktorės Antaninos Jarukaitienės, šiai miesto daliai pokyčiai yra būtini.
„Šiuo metu didžioji, natūraliausioji Kalnų parko dalis labai menkai pritaikyta lankymui. Nemažai takų tiesiog išminti žmonių, laiptai suirę, trūksta apžvalgos vietų, informacijos. Dėl nesureguliuoto lankymo vyksta šlaitų erozija. Baigus tvarkymo darbus ši teritorija bus prikelta naujam gyvenimui“, – teigia A.Jarukaitienė.
A. Jarukaitienė pabrėžia, kad ruošiant projektą daug konsultuosi su kraštovaizdžio bei botanikos specialistais, todėl baigus darbus sutvarkyta ir pritaikyta lankymui Kalnų parko teritorija bus vizualiai patrauklesnė.
Kultūrinio rezervato direkcijos planą teigiamai vertina ir V. Deveikienė.
„Pabaigus darbus, teritorijoje turėtų atsiverti properšos, kurios leis matyti miestą. Tai padės formuotis gražiam santykiui tarp miesto, žmogaus ir gamtos. Atnaujintoje Kalnų parko teritorijoje turėtų būti visos sąlygos daugybei gražių įspūdžių. Svarbiausia nesugriauti gamtinės bendrijos. Tačiau manau, kad projekto autoriai yra puikiai pasiruošę“, - tvirtina kraštovaizdžio specialistė.
