Dabar abu ruoniukai sveria daugiau nei 40 kg, o mažylis net storesnis už Aprilį. Mat, jis taisėsi labai spėriai – jau per pirmąją savaitę priaugo kilogramą.
Lietuvos pakrantėje ruoniai vaikų neveda ir patys nuolat čia negyvena. Artimiausios jų kolonijos įsikūrusios Saremo salose, Rygos, Botnijos, Gdansko įlankose. Ruonės paprastai vaikuojasi ant ledo lyčių, tačiau pastarosios žiemos buvo šiltos ir Baltija neužšalo, todėl ruonėms teko vaikus vesti pakrantėse. O krantas jūrų žinduoliams pavojingas – čia ir laukiniai gyvūnai, ir žmonės su šunimis. Todėl išgąsdinti ruoniukai atsiduria vandeny, o jūros srovės ir vėjai juos atneša iki mūsų.
Lietuvos jūrų muziejaus Jūrų paukščių ir žinduolių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas gali papasakoti apie šešiasdešimt išgelbėtų Baltijos pilkųjų ruoniukų istorijų. Tiek jų per 27 metus buvo gydyta ir slaugyta muziejuje. Didžioji dalis jų grįžo atgal į Baltiją. Tie ruoniukai, kurie dėl patirtų sužalojimų nebegalėjo grįžti į laisvę, buvo padovanoti užsienio šalių zoologijos sodams.
Baltijos pilkaisiais ruoniais Jūrų muziejui padeda rūpinti Aplinkos ministerija. Kasmet ji Baltijos pilkųjų ruonių gydymui ir priežiūrai skiria apie 7000 eurų. Šiemet pasiektas dar vienas labai svarbus susitarimas: Aplinkos ministerija iš ES fondų priemonės „Vandens išteklių valdymas ir apsauga“ žada skirti 1,158 mln. Eur Baltijos jūros gyvūnų ir paukščių reabilitacijos centrui. Tikimasi, kad jau 2021 metais ruoniukai bus gydomi ne improvizuotoje laboratorijoje, įrengtoje viename iš administracijos pastato kabinetų, o šiuolaikiškame centre.
Baltijos pilkieji ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 000 metų.
