„Mūsų klasėje buvo „gražuolis“ aukštas, garbanotas, elegantiškas. Jis visoms patiko ir jis tuo labai mėgavosi, man jis irgi patiko ir aš už jo ištekėjau, net nežinau, ar tai buvo meilė, tikriausiai „chemija“. Bet mane tuo pačiu metu buvo įsimylėjęs kitas klasės draugas – neišvaizdus, su akiniais, geras mokinys. Aš į jo meilę nekreipiau dėmesio.
Po 20 metų vyko klasės susitikimas. Mano vyrui „nukrito“ garbanos, užaugo pilvas, karjeros nepadarė, buvo eilinis vyras. O tas neišvaizdusis bedraklasis kaip ir buvo, taip ir liko su akiniais, nepastorėjo, padarė karjerą, labai meiliai bendravo su savo žmona ir aš pamąsčiau, kad galėjau būti tos mylimos žmonos vietoje. Tačiau buvau „balta žąsis“ ir neįvertinau, ką reiškia būti mylimai.“ – teigė DELFI skaitytoja.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Ar jums irgi teko atsidurti tokioje situacijoje, kai tuo metu atrodė, kad tas žmogums jums visiškai netinkamas, bet bėgantis laikas ir pasikeitusios vertybės privertė viską įvertinti iš naujo? Pasidalinkite savo istorija rašydami el. p. pilieciai@delfi.lt.
