"Per praėjusius metus daugiausiai per paskutinius šešerius metus amerikiečių prarado darbą; bankrutavo 251 viešoji bendrovė ... o nacionalinė ekonomika smuko", - teigė D.Kucinichas.
Nenorėdami "Didįjį vakarą" aiškiai demonstruoti partinių nesutarimų, demokratai ir respublikonai paskelbė savo oficialius pareiškimus apie G.W.Busho "Sąjungos padėties" pranešimą jam dar nė žodžio neištarus.
Prieš kelias valandas iki G.W.Busho atvykimo į Kapitolijų išplatintas Senato respublikonų lyderio Trento Lotto pareiškimas skelbė: "Šiandien prezidento kreipimasis į Amerikos žmones - ir vėl - buvo puikus".
T.Lottas, kuris kaip ir kiti Kongreso vadovai galėjo iš anksto susipažinti su būsima prezidento kalba, gyrė G.W.Busho raginimus didinti išlaidas nacionalinei gynybai ir vidaus saugumui bei skatinti ekonomikos augimą.
Atstovų Rūmų respublikonų drausmės pareigūnas Tomas Delay (Tomas Delėjus) sakė: "Mums pasisekė, jog turime tokį prezidentą kaip George'as W.Bushas - morališkai nepriekaištingą, žinantį savo tikslą bei pasiryžusį apginti laisvę".
Tuo tarpu Senato demokratai demonstravo savo ištikimybę Senato daugumos vadovui Pietų Dakotos demokratui Tomui Daschle'ui (Tomui Dešlui), galimam 2004 metų prezidento rinkimų kandidatui, kurį respublikonai praėjusį mėnesį griežtai kritikavo už tai, kad šis pasipriešino G.W.Busho pasiūlytam teisės aktų paketui paskatinti ekonomiką. T.Daschle'as teigė, kad šie įstatymai labiau palankūs verslininkams nei bedarbiams.
"Aš Daschle'o demokratas", puikavosi užrašas ant mėlynai baltų ženkliukų, kuriuos buvo įsisegę kai kurie parlamentarai. Tačiau oficialiame demokratų atsake į G.W.Busho kalbą JAV Atstovų Rūmų mažumos vadovas Richardas Gephardtas šlovino abiejų partijų sutarimą.
Pasak R.Gephardto, kaip demokratai ir respublikonai stojo kartu po rugsėjo 11 dienos pardėti karą su terorizmu, tai jie turėtų kartu siekti atgaivinti smunkančią ekonomiką.
Tuo metu kai kiti jo partijos nariai svaidė strėles Baltųjų rūmų pusėn, R.Gephardtas skelbė: "Nesutinku, kad stovėdami petys į petį dėl karo, turėtume konkuruoti ekonomikos klausimais".
Tačiau tuo pat metu menkai galėjo paslėpti priekaištus į verslą orientuotiems respublikonams: "Mūsų vertybės mus skatina padėti darbo netekusiems, o ne tik didelėms korporacijoms ar tiems, kuriems labiausiai sekasi".
R.Gephardas taip pat paragino G.W.Bushą paremti pastangas priimti įstatymą, kuris apribotų pinigų įtaką politikai. Konkrečiai neminėdamas korporacijos "Enron", R.Gephardtas taip užsiminė apie Hiūstone įsikūrusio energetikos milžino žlugimą, kuris buvo svarbus abiejų partijų rėmėjas.
"Jei didžiausia šalies bankroto byla, neatsiejama nuo aiškaus mokamos politinės įtakos atvejo, nėra geriausias pagrindas reformoms, tada tiesiog nežinau, kas tai yra", - teigė R.Gephardtas.
Savo kalboje rinkimų kampanijos finansavimo reformos ar "Enron" G.W.Bushas neminėjo. Tačiau jis sulaukė abiejų partijų parlamentarų plojimų, kai paragino pradėti pensijų reformas, siekiant padėti darbuotojams, kurių bendrovės žlugo.
Demokratai neslėpė nuostabos, kad G.W.Bushas kalbėjo apie daugelį jų tradicinių klausimų - sveikatos apsaugą, švietimą, savanorių veiklą bei aplinkos apsaugą, nors jam bus sudėtinga skirti jiems tinkamą finansavimą.
"Tai buvo gana "klintoniška" kalba, - sakė Luizianos demokratų senatorius Johnas Breaux. - Jis kalbėjo apie demokratų idėjas" panašiai, kaip buvęs prezidentas Billas Clintonas apie respublikonų.
Tačiau, kaip pastebėjo Tenesio respublikonų senatorius Billas Fristas, "skirtingai nei Clintonas, kuris paskelbė 300 programų, Bushas kalbėjo apie aštuonias ar devynias".
Atstovų Rūmų narys Merilendo demokratas Steny Hoyeris pareiškė: "Manau, prezidentas iš teisų nori bendradarbiauti su kita politine puse, tačiau, regis, to nenori jo vadovybė Rūmuose ir Senate".
S.Hoyeris skundėsi, kad pernai Atstovų Rūmų ir Senato respublikonai atmetė demokratų pasiūlymus dėl mokesčių, prekybos bei energetikos. Šiuo metu G..Busho populiarumas, daugiausia dėl sėkmingo karo su terorizmu, pasiekė aukštumas, todėl demokratai, keldami ekonomikos klausimus, nori priversti prezidentą ir jo respublikonus užimti gynybines pozicijas šių metų lapkritį vyksiančiuose rinkimuose, kurių metu bus renkamas trečdalis Senato bei visi Atstovų Rūmai.
Kitą savaitę Kongrese pristatydamas biudžetą, G.W.Bushas ketina pasiūlyti padidinti bendras šalies išlaidas maždaug devyniais procentais. Didžioji dalis pinigų būtų skirta nacionalinei gynybai ir vidaus saugumui, atsisakant ankstesnių pažadų sumažinti valstybės skolą ir išlaikyti ketverius metus stebėtą biudžeto perteklių.