Mokslininkai antradienį žurnale „Journal of Epidemiology & Community Health“ paskelbė, kad ši tendencija ypač išryškėja vyresnio amžiaus grupėje.
Straipsnyje daroma išvada, kad „sulaukus 60-ies, tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas … gali būti ir dveji metai“, lyginant vaikų turinčius žmones su bevaikiais. Tėvų gyvenimas pailgėja labiau nei motinų.
Mokslininkai registravo nuo 1911 iki 1925 metų gimusių, Švedijoje gyvenančių vyrų ir moterų – iš viso daugiau kaip 1,4 mln. žmonių – gyvenimo trukmę.
Jie taip pat rinko duomenis apie jų šeiminę padėtį ir vaikus.
Bent vieną vaiką turintiems vyrams ir moterims tikimybė ilgiau gyventi buvo didesnė.
„Sulaukus 60-ies, tikėtinos gyvenimo trukmės skirtumas buvo dveji metai vyrams ir 1,5 metų moterims“, palyginus su bevaikiais žmonėmis, rašė tyrėjų komanda.
Sulaukus 80-ies, vaikų turinčių vyrų tikėtina likusio gyvenimo trukmė buvo septyneri metai ir aštuoni mėnesiai, o bevaikių vyrų – septyneri metai.
Motinoms, sulaukusioms 80-ies, tikėtina gyvenimo trukmė buvo devyneri su puse metų, o vaikų neturinčioms moterims – aštuoneri metai ir 11 mėnesių.
Tyrimo metu buvo nustatyta tik koreliacija ir negalima teigti, kad vaikų turėjimas yra ilgesnio gyvenimo priežastis, pripažino mokslininkai.
Tačiau jie kelia teoriją, kad vyresnio amžiaus sulaukusiems tėvams gali būti naudinga socialinė ir finansinė vaikų parama, kurios negauna bevaikiai.
Taip pat gali būti, kad bevaikių gyvenimo būdas nėra toks sveikas kaip vaikų turinčių žmonių.
Vaikų turėjimo ir ilgesnio gyvenimo sąsaja buvo matoma ir susituokusių, ir nesusituokusių žmonių grupėse, tačiau stipriausia atrodė vienišų vyresnių vyrų grupėje.
Taip gali būti dėl to, kad nevedę vyrai, neturėdami gyvenimo partnerio, labiau kliaujasi savo atžalomis.
Naujoji studija neparemia ankstesnio tyrimo, kurio metu buvo nustatyta, kad, kalbant apie ilgaamžiškumą, turėti dukterų tikriausiai yra naudingiau nei turėti sūnų.
Švedijoje vis mažiau žmonių turi vaikų, o vyresni žmonės tuo tarpu atsisako senelių namų ir gauna priežiūrą namuose, dažnai – iš savo vaikų.
„Todėl svarbu toliau tyrinėti pasekmes vyresnio amžiaus bevaikių asmenų sveikatai ir išgyvenimui“, – rašoma straipsnyje.
