Finansinis raštingumas: apie gyvybės draudimą paprastai

Kiekvienas iš mūsų puikiai supranta, ką reiškia apdrausti automobilį, žino, kokią naudą tai suteikia ir kiek kainuoja. Kalbant apie gyvybės draudimą, situacija priešinga – daugumai yra tekę girdėti apie šią draudimo formą, tačiau retas lietuvis galėtų paaiškinti, kas tai yra ir kokią naudą teikia. Apie visa tai – paprastai ir aiškiai iš ekspertų lūpų.

„Informacijos trūkumas – viena pagrindinių priežasčių, kodėl retas lietuvis draudžiasi gyvybę ir dauguma nesiryžta pasinaudoti Vakarų Europoje ir visame Pasaulyje ypač populiariu ir pripažintu finansinio saugumo užtikrinimo bei taupymo būdu. Šioje srityje atsiliekame ne tik nuo Vakarų Europos šalių, bet ir nuo kaimyninių Baltijos valstybių bei Lenkijos“, – pastebi „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ produktų ir rizikos valdymo skyriaus vadovė Brigita Poškuvienė.

Pasak B. Poškuvienės, iš tiesų gyvybės draudimą nėra sudėtinga suprasti, užtenka žinoti vos keletą pagrindinių dalykų: išsiaiškinti savo poreikius, apsvarstyti, nuo kokių rizikų norima apsaugoti save ir savo šeimą, apsispręsti, ar norima ir sutaupyti tam tikrą sumą pinigų. Ekspertė atsako į 3 dažniausiai kylančius klausimus apie gyvybės draudimą:

Kam man reikalingas gyvybės draudimas?

Gyvybės draudimas – vienas efektyviausių būdų išvengti galimų finansinių problemų nelaimės atveju. Tai reiškia, kad patyrus traumą, susirgus sunkia liga, patekus į nelaimingą atsitikimą ar net mirties atveju apsidraudusiam žmogui arba jo artimiesiems bus išmokėti pinigai, kurie leis padengti būtinąsias gydymo, slaugymo ir kitas išlaidas.

Be finansinių nuostolių kompensavimo garantijos, gyvybės draudimas taip pat suteikia galimybę ir taupyti. Periodiškai mokant net ir nedideles įmokas, per ilgą laiką galima sukaupti norimą sumą pinigų, kuri atgaunama gyvybės draudimo sutarčiai pasibaigus. Taip pat yra galimybė ir išsiimti dalį sukaupto kapitalo nenutraukiant sutarties.

Kokios yra gyvybės draudimo rūšys?

Iš viso yra išskiriamos 3 gyvybės draudimo rūšys.

Pagal tai, kokiu būdu kaupiami pinigai, yra išskiriamos dvi gyvybės draudimo rūšys:

1) Saugesne draudimo rūšimi yra laikomas kaupiamasis draudimas su garantuotomis palūkanomis. Žmonės, pasirinkę šį draudimą, nuo pat sutarties sudarymo dienos žino, kokia tiksliai suma bus sukaupta ir išmokėta per sutartą laikotarpį apsidraudusiajam arba jo artimiesiems. Svarbu žinoti, kad pinigai bus sukaupti jei klientai mokės įmokas laiku ir visas, kurios numatytos draudimo sutartyje.

2) Populiaresnė draudimo rūšis – investicinis draudimas. Pasirinkusieji investicinį draudimą prisiima šiek tiek didesnę riziką, kadangi išmokama sukaupta suma priklauso nuo investicijų sėkmingumo, o palūkanų normą sunku tiksliai prognozuoti. Tokią draudimo rūšį pasirinkęs asmuo turi turėti pakankamai žinių ir patirties ir tik tada jis gali pats nuspręsti, kur bus investuojami jo pinigai. Įprastai investuoti galima įvairiomis kryptimis: akcijų, žaliavų, aukso, vyriausybės vertybinius popierius ir t. t.

Tiek kaupiamojo, tiek investicinio draudimo įmoką sudaro dvi dalys: rizikų (mirties, nelaimingų atsitikimų, kritinių ligų ir kt.) ir kaupimo. Pirmoji įmokos dalis yra skiriama padengti rizikos mokesčiams, nuo kurių draudžiamasi. Antroji įmokos dalis atidedama taupymui, t. y. nukreipiama į draudėjo kapitalą. Pasirinkus kaupiamąjį draudimą, antrosios įmokos dydis daugiausia priklauso nuo to, kokią sumą yra siekiama sukaupti laikotarpio pabaigoje.

Kadangi garantuotų palūkanų dydis yra aiškus sutarties sudarymo dieną, o klientas žino norimą sukaupti pinigų sumą, suskaičiuoti mėnesio įmokos dydį yra lengva. Investicinio draudimo atveju prieaugis yra tik prognozuojamas, viskas priklauso nuo to, į kokią sritį ir kokiu procentu investuojama. Pavyzdžiui, investuojant į vyriausybės vertybinius popierius, galima tikėtis mažesnės grąžos, tačiau kartu priimama ir mažesnė rizika. Tuo tarpu investuoti į akcijas visada yra rizikingiau.

Trečioji gyvybės draudimo rūšis – gyvybės rizikos draudimas, kuris nėra kaupiamasis. Jis garantuoja draudimo išmoką tik apdraustojo mirties atveju. Lietuvoje jį dažniausiai pasirenka asmenys, turintys didesnių finansinių įsipareigojimų.

Svarbu suprasti, kad įmokos dydis priklauso ir nuo tokių aspektų kaip draudimo laikotarpio, apdraustojo amžiaus, sveikatos būklės ir gyvenimo būdo (jei žmogus užsiima ekstremaliu sportu arba dirba itin pavojingomis sąlygomis, draudimo įmoka gali būti didesnė).

Reikia nepamiršti ir sutarties sudarymo ir administravimo mokesčių. Dalis mokesčių gali būti mokama nuo kiekvienos sumokamos įmokos (pavyzdžiui, atskaitomi 3% nuo kiekvienos sumokamos įmokos) arba už konkrečią suteiktą vienkartinę paslaugą (pvz., dalinio kapitalo atsiėmimo vienkartinis mokestis 15 Eur), dalis kiekvieną mėnesį nuo sukaupto kapitalo (pvz., mėnesinis draudimo sutarties valdymo mokestis). Šiuos mokesčius iki sutarties sudarymo privalo atskleisti ir išaiškinti kiekvienam klientui draudimo bendrovės atstovai.

Kokia suma ir kokį laikotarpį geriausia drausti gyvybę?

Renkantis sumą, kuria apdraudžiama jūsų gyvybė, būtina gerai įvertinti savo ar šeimos finansinius poreikius, apsvarstyti, kiek pinigų reikia mėnesiui, kad padengtumėte visus finansinius įsipareigojimus ir pragyventumėte. Tam, kad įvykus nelaimei galėtumėte gyventi pilnavertį gyvenimą, rekomenduojama rinktis ne mažesnę nei 5 metų pajamas sudarančią draudimo sumą, o draudimo sutartį sudaryti bent 10 metų laikotarpiui.

Pasak B. Poškuvienės, kuo žmogus jaunesnis, tuo draudimo suma turėtų būti didesnė (įsipareigojimai bankams, vaikai neužauginti ir pan.), tuo tarpu vyresniam žmogui gali pakakti ir 3 metų pajamas sudarančios draudimo sumos – nelaimės atveju jų nuostoliai būtų mažesni, nes vaikai jau dideli, nėra didelių finansinių įsipareigojimų ir pan.

Draudimo ekspertė B. Poškuvienė, pabrėžia, kad svarbiausia – nebijoti konsultuotis ir prašyti pagalbos. Kiekviena gyvybės draudimo atvejis yra unikalus, tad konsultanto darbas yra pasiūlyti asmenines galimybes ir poreikius atitinkantį draudimo sprendimą.