„Turime tikslą turėti maksimaliai konstruktyvų dialogą, per pakankamai trumpą laiką rasti visas puses patenkinantį kompromisą“, – susirinkusiesiems sakė premjero patarėjas Lukas Savickas.
Seimo narys Tomas Tomilinas kvietė į tarybą įsileisti naujus, į ją patekti siekiančius narius, pavyzdžiui, „Investuotojų forumą“.
„Jei padaryčiau apklausą Seime, tai manau, kad nedidelė dalis žinotų, kas yra Trišalė taryba, bet 99 proc. žinotų, kas yra „Investuotojų forumas“. Lobizmas turi vykti čia“, – posėdyje kalbėjo jis.
Posėdžio pradžioje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad Vyriausybė tarybai turi prašymą derybas baigti iki kovo 10 dienos, kad Seimo pavasario sesijoje būtų galima priimti numatytas pataisas ir Darbo kodeksas įsigaliotų nuo liepos 1 dienos.
„Socialinis dialogas ir sprendimai turi būti surasti ir nekvestionuojami po to kitur, nes kitaip derybos neturi prasmės. Nereikia atidaryti tų temų, dėl kurių jau buvo suderėta, nes jei iš naujo pradėsime, tai nueisime į aklavietę. Atidėjimas pusmečiui tikrai nebuvo susijęs su darbo sąlygų griežtinimu, mes laikomės balanso – yra ir lankstumas, investicinės aplinkos gerinimas“, – žurnalistams Socialinių reikalų ir darbo ministerijoje sakė premjeras.
S. Skvernelis pridūrė, kad, jei prireiks, Trišalės tarybos posėdžiuose dalyvauti asmeniškai ketina ir ateityje. Jis anksčiau yra teigęs, kad liepos 1 dieną turintis įsigalioti socialinis modelis, kurio viena pagrindinių dalių yra kodeksas, bus „visiškai kitoks“.
Derėjosi kaip derėsis
Praėjusių metų gruodį Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) svarstydamas Seimo nario Rimanto Jono Dagio registruotas Darbo kodekso pataisas, kurias, kaip teigiama, jų aiškinamajame rašte, siūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė ir šalies profsąjungos, nusprendė paprašyti Trišalės tarybos išvados.
„Projektu siekiama pataisyti Darbo kodeksą taip, kad jis skatintų ne tik darbo santykių lankstumą, bet ir užtikrintų darbuotojo kaip silpnesnės darbo santykių šalies saugumą“, – teigė R. J. Dagys.
Konservatorius iš viso registravo 29 straipsnių pakeitimus.
Šį įstatymo projektą antradienį turėjo įvertinti Trišalė taryba, tačiau nusprendė iš pradžių susitarti dėl artimiausio meto derybų formato.
„Mūsų, kaip Vyriausybės pozicija, yra pradėti diskusiją dėl tų nuostatų, dėl kurių anksčiau nebuvo susitarta Trišalėje taryboje“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė.
Ji teigė, kad savo atsakymą SRDK taryba nusiųs tada, kai bus sutarta dėl visų Darbo kodekso nuostatų.
„Per ankstesnes derybas mes buvome padarę tam tikrų nuolaidų, tikėdamiesi, kad po to tam tikros nuostatos bus priimtos mūsų naudai, bet vėliau ir to negavome. Todėl reikia apsvarstyti nuosekliai, nes yra akupunktūriniai taškai ir jų, tokių, kokie jie yra dabar, negalime palikti“, – sakė maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė.
„Turime mažai laiko, ministerija turi resursų, todėl tegul surenka visus pasiūlymus į vieną vietą, sugrupuoja juos ir pateikia socialiniams partneriams“, – sakė darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Sutarta taip ir padaryti, o kitame Trišalės tarybos posėdyje imtis derybų.
Trišalėje taryboje artimiausiu metu taip pat planuojama pakartotinai svarstyti suminės darbo laiko apskaitos, darbo laiko naktį nuostatas ir darbo tarybų ir profesinių sąjungų kompetencijos pasidalinimo klausimus.
Ruošia pozicijas
Šis apsikeitimas nuomonėmis dėl Darbo kodekso buvo tik vienas pirmųjų. Kaip prieš posėdį DELFI sakė Seimo narys Tomas Tomilinas, kiekviena pusė – Vyriausybė, darbdaviai ir profsąjungos – šiuo metu ruošia savo derybinę poziciją.
„Iš savo pusės garantuoju, kad mes nemanipuliuosime ir nesakysim tokių dalykų, kad „o mes Seime pataisysim, jūs darykit, kaip norit, bet reikia taip“.
Negaliu garantuoti už visus 140 Seimo narių, kad jie neregistruos kokių nors pataisų per tam tikras interesų grupes, bet bent jau valdančioji dauguma laikysis tokio principo, kad jeigu Trišalė taryba sutaria, tada tokia nuostata eina į plenarinį posėdį“, – sakė jis.
DELFI primena, kad Seimas 2016 metų pabaigoje sustabdė nuo naujų metų įsigalioti turėjusį Darbo kodeksą. Tuomet žadėta, kad įstatymas bus pataisytas iki šių metų liepos 1 dienos.
Prašė įsileisti
T. Tomilinas taip pat sakė, kad artimiausiu metu bus kalbama apie Trišalės tarybos išplėtimą, naujų narių įtraukimą ir patį principą, kaip turėtų vykti bendravimas.
Vieno naujo nario įtraukimas buvo apsvarstytas antradienio posėdyje: Nacionalinis pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS), Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, Transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacija ir „Nacionalinis aktyvių mamų sambūris“ prašė leisti į Trišalę tarybą deleguoti vieną jiems visiems atstovaujanti narį.
Prašymą būti priimtas į tarybą yra pateikęs ir „Investuotojų forumas“. Jo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė, kad jis nepatenkinamas jau aštuonerius metus.
„Be jokio paaiškinimo kodėl. Nesuprantu, kodėl pramonininkai turi tris vietas, kodėl jie galvoja, kad jie vieni gali atstovauti darbdavių interesams“, – į Trišalę tarybą kreipėsi R. Skyrienė.
Savo ruožtu NPPSS vadovas Vladimir Banel pastebėjo, kad tarybos narių sąrašą papildyti naudinga dėl to, kad suinteresuotos asociacijos nebeieškos kitų būtų poveikiui padaryti.
„Kaip sakoma, kai užsidaro durys, atsidaro langas, o būnant Trišalėje taryboje būtų galima savo pasiūlymas pateikti ne tik per Seimo narius“, – sakė jis.
Nauja sudėtis
Antradienį į posėdį susirinko atnaujintos sudėties Vyriausybės, profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovai.
Vyriausybės atstovų sąraše dabar yra: premjero patarėjas Lukas Savickas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėjas Romas Lazutka, SADM Darbo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Zaura, ūkio viceministrė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė, ūkio viceministras Ramūnas Burokas, ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas.
Profesinėms sąjungoms atstovauja: profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, maistininkų profesinės sąjungos pirmininkė Gražina Gruzdienė, profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas, paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas, darbo federacijos pirmininkas, maistininkų profesinės sąjungos Klaipėdos regiono koordinatorius Raimondas Tamošauskas.
Darbdavių atstovai: pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Gediminas Rainys, pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Juozas Guzavičius, pramonininkų konfederacijos vykdomoji direktorė Giedrė Švedienė, darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, verslo darbdavių konfederacijos prezidiumo narys Vytautas Vidmantas Zimnickas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, laikinai pareigas einantis žemės ūkio rūmų pirmininkas Sigitas Dimaitis.
