Sunkiasvorių sunkvežimių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, reklamos ir rinkodaros specialistai, dažytojai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai, siuvėjai, virėjai, mūrininkai ir administravimo sekretoriai, IT darbuotojai, palyginti su kitų profesijų atstovais, turėjo didžiausias įsidarbinimo galimybes.
Paskutinį metų mėnesį darbdaviai intensyviau ieškojo dailidžių, stalių ir socialinių darbuotojų.
Geresnių įsidarbinimo galimybių turėjo gyvenantys didmiesčiuose, kur dvi iš trijų laisvų darbo vietų (65 proc.) registruojama penkiuose didžiausiuose šalies miestuose.
Šią tendenciją atspindi registruoto nedarbo situacija teritorijose.
Darbingo amžiaus nedirbančių gyventojų beveik dvigubai mažiau buvo Šiauliuose – 5,7 proc., Vilniuje – 6,2 proc., Klaipėdoje – 6,8 proc., Kaune – 7,2 proc. ir Panevėžyje – 7,8 proc., palyginti su pasienio ir mažesnių rajonų savivaldybėmis – Lazdijais – 16,1 proc., Ignalina – 15,7 proc. ir Akmene – 15 proc., kur registruoto nedarbo rodikliai ir toliau išlieka aukštesni nei šalies vidurkis.
Lietuvos darbo biržos duomenų registre šių metų sausio 1 d. šalyje buvo 152 tūkst. darbo ieškančių žmonių – 10,6 tūkst. mažiau nei 2016 metų pradžioje.
Darbo biržoje registruoti asmenys sudarė 8,5 proc. visų šalies darbingo amžiaus gyventojų.
Nedirbančio jaunimo nuo 16 iki 29 metų kreipėsi 24,4 tūkst. – tai 4,7 proc. šios amžiaus grupės šalies gyventojų.
Paskutinį metų mėnesį į teritorines darbo biržas darbo ieškodami atėjo 21 tūkst. nedirbančių žmonių.
Gruodį, kaip įprastai, dėl darbo rinkos sezoniškumo įdarbinimas sulėtėjo – beveik 22 proc. mažiau norinčių dirbti pateko į darbo rinką, tai yra tarpininkauta įsidarbinant 10,8 tūkst. asmenų ir 2,2 tūkst. buvo nusiųsti į aktyvios darbo rinkos politikos priemones, 4,8 tūkst. pradėjo savarankišką veiklą pagal verslo liudijimus.
Darbo jėgos poreikis šiek tiek smuktelėjo – teritorinių darbo biržų specialistai darbo neturintiems asmenims galėjo pasiūlyti 22,1 tūkst. laisvų darbo vietų.
