Nesėkmingos moters darbo paieškos: tyliai keikiu draudimą darbo skelbime nurodyti ieškomo darbuotojo amžių

Dvi darbo paieškos linijos vienoje šeimoje. Man 52-eji. Su savais dantimis, dar be klausos aparato ir tarsi neišgvėrusi. Laisvai kalbu keliomis užsienio kalbomis (beje, ne tik rusų). Dirbu vienoje įmonėje senokai, bet labai norėtųsi savo žinias, patirtį išbandyti kitoje sferoje. Jau kurį laiką siuntinėju CV, užsiregistravau įvairiuose portaluose. Jokių rezultatų. Kita linija – mano studijas baigusio 26 – erių metų sūnaus.

Tyliai keikiu tą privalomą, antidiskriminacinį reikalavimą nenurodyti ieškomo ar norimo darbuotojo amžiaus. Tada bent žinočiau, kad neverta nei siųsti CV, nei tikėtis, nei klausinėti savęs, kas su manim blogai. Su penkiasdešimtmetėmis „iškasenomos“ viskas kaip ir aišku.

Antra istorija – mano sūnaus. Jam 26-eri, baigęs bakalauro studijas. Dirbo keliuose darbuose. Apie darbą kelių statybose nekalbėsiu, nes tai atskira tema, kai darbuotojas besidarbindamas iš karto parašo pareiškimą dėl išėjimo iš darbo. Kaip ir apie priverstines neapmokamas atostogas ne sezono metu. Kitus darbus sutiko dirbti už minimalų atlyginimą, nes buvo žadami priedai už pasiektus rezultatus. Deja, tie priedai švietėsi labai jau tolimoje ateityje. Maždaug priešpencijiniame amžiuje.

Kaltinau sūnų, kad nepakankamai darbštus buvo, nepakankamai stengėsi. Gal ir taip, bet kodėl tos firmelės metų metais vis dar ieško darbuotojų toms pačioms pozicijoms užimti?! Matyt, dar negimė žmogus, vertas tos didingos vietos už minimalų atlyginimą.

Dar pora pastebėjimų apie darbdavių skelbimus – būkite ir jūs šiek tiek išradingesni rašydami skelbimus. Koktu darosi skaitant tuos pačius reikalavimus kiekviename skelbime. Copy ir paste tekstus nepatrauklu skaityti ne tik CV, bet ir darbo skelbimuose. Dar vienas užkliuvęs reiškinys šioje darbo paieškos epopėjoje - įdarbinimo agentūrų darbas. Ir lietuviškos, ir pusiau lietuviškos sunkiai „išdaužia“ padėką ar pastebėjimą už atsiųstą CV. Paskambinus suokia gražiu balsu, merginos apmokytos nepriekaištingai, bet vidinės įmonės kultūros arba nekultūros nepaslėpsi.

Tai ko, vis tik, reikia darbdaviui? Idealu būtų su pakankama patirtimi, bet jokiu būdu ne per didele (skelbimuose minima +/- 3 metai, kitu atveju gali pasitaikyti per senas), kad vakai būtų pakankamai paauginti ir jokių nedarbingumų nepasitaikytų bei ne vyresnis nei 40. Svarbu, kad pakaktų minimalaus atlyginimo, o dar geriau, jei patys susimokėtų, kad šiltai dieną praleidžia ant patogios taburetės.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Prašome Jūsų pasidalyti patirtimi – ar sudėtinga šiuo metu Lietuvoje rasti darbą, kokių atlyginimo pasiūlymų paprastai sulaukiate? Kviečiame mintimis pasidalyti ir darbdavius – ar Jums paprasta rasti kvalifikuotą darbuotoją, su kokiomis bėdomis susiduriate ieškodami naujo darbuotojo? Rašykite el.p. [e-mail] su prierašu „Darbas“.