„Dirbau „Vinted“, darbas ten tikrai patiko, tad pačiai viską mesti galbūt būtų buvę sunku, tačiau įmonėje buvo etatų mažinimas ir taip susiklostė palanki situacija. Taigi rugpjūčio pradžioje išėjau iš darbo, atšokau savo vestuves, išvažiavau medaus mėnesio, o nuo rugsėjo pradėjau rimtai užsiimti savo hobiu – delninių, rankinių ir kuprinių siuvimu. Kartais pats gyvenimas viską sudėlioja, ir aš manau, kad tai labai gerai. Tikrai dėl nieko nesigailiu, tik dėkoju, kad taip atsitiko, nes pačiam labai sunku sau spirti į užpakalį“, – sako R. Žilė, sukūrusi prekės ženklą „Sugulovas“.
Vizualinio dizaino studijas baigusi verslininkė siūti pradėjo dar vaikystėje. „Jokių mokslų nesu baigusi, galima sakyti, esu savamokslė. Kadaise mama parodė, kaip siūti, ir taip viską pradėjau, vėliau dar esu lankiusi siuvimo kursus. Siuvimas man yra didelis hobis, ir aš tuo mėgaujuosi“, – kalba R. Žilė.
Dabar ji pati kuria rankinių ir kitų savo gaminių dizainą, pati siuva, rūpinasi kitais verslo reikalais, negana to, į visa tai įtraukė ir savo vyrą. „Jis po truputį ir siūti išmoko, prisideda ir kuriant dizainą. Kaip tik gali, taip ir padeda“, – pasakoja verslininkė.
Asmeniniai aksesuarai
Iš pradžių R. Žilei siuvimas buvo tik hobis, ji pasakoja, kad siūti mėgo jau nuo vaikystės, tačiau niekada nesvajojo, kad visa tai išsivystys į verslą. „Siūti pradėjau dar mokyklos laikais. Pirmiausia siūdavau žaislus, paskui atradau dirbtinę odą ir pradėjau sau siūti delninukes. Jas pamačiusios užsimanė ir draugės, taip po truputį viskas ir pradėjo plėstis. Vėliau sumaniau, kad reikia sukurti atskirą feisbuko paskyrą“, – pasakoja ji.
Intriguojantis ir, kaip sako pati kūrėja, daug kam šypseną keliantis pavadinimas atsirado dar tada, kai R. Žilė siūdavo žaislus – juos taip ir vadindavo – sugulovais. O kai pradėjo gaminti rankines, šis pavadinimas buvo toks savas, kad jo jau nesinorėjo keisti.
„Vieni į šį pavadinimą žiūri skeptiškai, kitiems patinka, bet vienaip ar kitaip jis intriguoja, ir, manau, tai yra gerai. Sugulovai skiriami tiems, kurie nenori būti vieni“, – juokiasi ji.
Ant pečių – visi darbai
Savo gaminių dizainą R. Žilė kuria pati. Kaip sako, ji stengiasi daryti taip, kad gaminiai, visų pirma, patiktų jai pačiai, o tuomet juos mielai nešioja ir klientai.
Moteris negali išskirti, kuri verslo, kaip proceso, dalis jai patinka labiausiai – įdomu kurti ir dizainą, ir siūti, galų gale – bendrauti su klientais ir dalyvauti gaminių fotosesijose. Beje, gaminių nuotraukose ji pozuoja pati.
R. Žilė pasakoja, kad tenka paplušėti, kol įsisavina naujus modelius. „Pavyzdžiui, ilgai truko, kol išmokome dirbti su natūralia oda, tai reikalauja daug pastangų, kruopštumo. Tu mokaisi, skaitai. Bandydamas sugadini ne vieną siuvinį, kartais numeti ir palieki keletui dienų, bet paskui grįžti, nes vis tiek nori padaryti gerai. Pasiuvęs žiūri – gal ta delninė per aukšta ar per siaura, tai atima daug laiko“, – juokiasi ji.
Gerai išnagrinėto modelio delninę mergina jau gali pasiūti per pusdienį, kuprinę – per dieną. Vis dėlto, kaip pasakoja, ji negali visą dieną vien tik siūti – reikia atrašyti ir į klientų laiškus, atlikti kitus pašalinius darbus.
Atrado naują medžiagą
Visai neseniai R. Žilė atrado natūralią odą. „Klientės vis klausdavo, ar siuvame iš natūralios odos, taip ją ir ėmėme naudoti. Pradėjome nuo mažų dalykų – raktų pakabukų, kortelinių, piniginių, diržinių, bet ateityje iš jos ketiname siūti ir didesnius gaminius: rankines, kuprines. Dirbtinės odos atsisakyti taip pat neketiname – tai jau mano sritis“, – sako R. Žilė.
Ji pasakoja, kad kiekvienas audinys, oda turi savų niuansų. Kai kuriuos gaminius geriau siūti iš dirbtinės, kitus – iš natūralios odos.
Sunkiausia, anot jos, susirasti gerus tiekėjus, ypač tokius, kurie pasiūlytų geros natūralios odos, kad tenkintų ir kokybė, ir kaina. Dabar R. Žilė bendradarbiauja su Vilniaus ir Kauno tiekėjais, bet pasiūlos vis dar trūksta.
Siuvant iš skirtingos medžiagos skiriasi ne tik darbas, net ir gaminių kainos: dirbtinės odos delninės kainuoja nuo 30 iki 45 eurų, kuprinės – po 55 eurų, vyriškos piniginės iš natūralios odos – po 40 eurų, moteriškos – po 45 eurus.
Geriausia prekyba – internete
Geriausiai, anot verslininkės, kol kas sekasi prekiauti per feisbuką. „Tai pagrindinė mūsų prekybos vieta. Dažniausiai siuvu pagal individualius užsakymus, gatavų prekių nelabai ir turiu. Klientai man parašo, pasako, ko nori, sutariame dėl pasirinktų spalvų, ir aš pasiuvu. Dažniausiai savo prekės klientui tenka palaukti apie savaitę, priklausomai nuo to, kiek aš turiu kitų užsakymų“, – pasakoja ji.
Savo gaminiais mergina prekiauja ir užsienio prekybos platformoje „Etsy“, tačiau ten prekyba kol kas vyksta vangiai. Kaip sako pati R. Žilė, tam, matyt, reikia laiko.
Artimiausiuose planuose – nuosava internetinė parduotuvė, kur klientai galėtų įsigyti jau gatavus gaminius. Skirtingai nei dauguma panašius verslus turinčių kūrėjų, R. Žilei dar neteko dalyvauti jokioje mugėje, tačiau netrukus savo laimę ketina išbandyti ir čia. „Iki šiol nesame dalyvavę nė vienoje mugėje, tačiau šiais metais planuojame pirmą kartą pabandyti prekybą vienoje kalėdinėje mugėje. Žiūrėsim, kaip seksis“, – kalba ji.
Šiuo metu R. Žilė dirba savo namuose, tačiau svajoja turėti samdomą siuvėją, o vėliau – ir nuosavą butiką, kuriame būtų ir dirbtuvės. Ten būtų galima ir patiems darbuotis, ir klientus priimti.
„Dabar, jei neturėčiau santaupų, pagyventi iš šio verslo dar būtų sunku, nes reikia į daug ką investuoti ir pan., bet jau po truputį įsibėgėju. Labai tikiu tuo, ką darau, ir žinau, kad vieną dieną viskas bus gerai“, – optimistiškai kalba ji.
