Atrodo, jog D. Trumpas pagaliau suvokė, kad jo sunkiai suvokiamas palankumas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir abejonės dėl JAV įsipareigojimo ginti NATO sąjungininkes supykdė labai svarbią rinkėjų grupę, kurios paramos jam reikia, jei jis nori laimėti kovą dėl Baltųjų Rūmų, – Rytų Europos kilmės amerikiečius. Tad praėjusią savaitę D. Trumpas atitrūko nuo išpuolių prieš buvusią grožio konkurso „Mis Visata“ nugalėtoją ir Amerikos lenkų kongreso atstovams pasakė kalbą, kurioje išgyrė Lenkiją.
Likus mažiau nei 40 dienų iki apylygės kampanijos pabaigos, D. Trumpas nori nuraminti lenkų kilmės amerikiečių bendruomenės vadovus. Tai ženklas, kad jis susirūpino prarasiąs šios rinkėjų grupės paramą – ir ne be pagrindo.
V. Putino nekenčia milijonai Amerikos lenkų, taip pat Amerikos čekų, slovakų, ukrainiečių, vengrų, lietuvių, latvių ir estų, kurie patys arba kurių tėvai ar seneliai pabėgo iš už „geležinės uždangos“. Šie žmonės žino, ką reiškia gyventi policinėje valstybėje. Tad daugelis apstulbo, kai praėjusį mėnesį NBC laidoje D. Trumpas su susižavėjimu ėmė postringauti, kad V. Putinas labai tvirtai kontroliuoja šalį ir kad jis „yra daug stipresnis lyderis už mūsų prezidentą“.
Kai laidos vedėjas atkreipė respublikonų kandidato dėmesį į tai, kad V. Putinas aneksavo Krymą, įsiveržė į Ukrainą, remia Basharą al-Assadą Sirijoje bei Iraną, o po to paklausė, ar jam patinka, kai jam komplimentus sako buvęs KGB agentas, D. Trumpas nė kiek nesutriko. „Aš tuos komplimentus su malonumu priimu“, – atsakė jis, pabrėždamas, kad V. Putiną palaiko 82 procentai gyventojų.
Tačiau to tikrai negalima pasakyti apie Rytų Europos kilmės amerikiečius. Liaupsės Rusijos autokratui D. Trumpui gali baigtis pralaimėjimu per rinkimus, nes daug rinkėjų gali nuspręsti, kad jie negali balsuoti už žmogų, kuriam patinka KGB mokyklą išėjęs Rusijos diktatorius, keliantis grėsmę jų tėvynėms.
O kiek jų yra? JAV statistikos biuro duomenimis, JAV gyvena 5 583 223 Rytų Europos kilmės piliečių. Nors ši grupė nėra labai gausi, ji yra svarbi, nes daug jos atstovų gyvena pagrindinėse vadinamosiose svyruojančiose valstijose, kuriose sprendžiasi JAV prezidento rinkimų likimas.
Pavyzdys – Ohajo valstija, kur nė vienas kandidatas neturi aiškios persvaros. Valstijoje gyvena ne mažiau nei 865 204 Rytų Europos kilmės amerikiečių, įskaitant 420 149 Amerikos lenkus, 183 593 Amerikos vengrus, 118 975 Amerikos slovakus ir 40 742 Amerikos ukrainiečius. Tai baltaodžiai darbininkų klasės atstovai, kurie, kaip tikisi D. Trumpas, padės jam pasiekti pergalę Ohajuje. Aštrioje kovoje jis negali švaistyti balsų dėl savo palankumo V. Putinui.
Kitas pavyzdys yra Florida. 2000 m. George`as W. Bushas valstijoje laimėjo vos 537 balsais. Floridoje gyvena 747 243 Rytų Europos kilmės rinkėjų, kuriems nepatinka D. Trumpo simpatijos V. Putinui. Jei šios rinkimų kampanijos pabaigoje kandidatų rezultatai bus apylygiai ir jei D. Trumpas praras bent dalį tų rinkėjų balsų, jis gali pralaimėti Floridoje, o atitinkamai ir kovą dėl Baltųjų Rūmų. Tas pats pasakytina ir apie kitas valstijas, kuriose vyksta atkakli kova.
Sunku suprasti, kodėl D. Trumpas ėmė ir supykdė Rytų Europos kilmės rinkėjus, svarsto apžvalgininkas M. A. Thiessenas. Daugelis iš jų yra darbininkų klasės demokratai, kurie apskritai yra jo rinkėjai ir kuriems turėtų patikti jo protekcionizmas. Respublikonus jie ėmė remti XX a. devintajame dešimtmetyje, kai Ronaldas Reaganas pažadėjo nugalėti „blogio imperiją“, ir nuo tol respublikonų kandidatai vis siekdavo išsaugoti jų paramą. Ne veltui 2012 m. liepą, likus vos keliems mėnesiams iki rinkimų dienos, tuometinis respublikonų kandidatas į prezidentus Mittas Romney nusprendė apsilankyti Lenkijoje. Taip jis norėjo užsitikrinti 3 223 613 Amerikos lenkų balsus.
O D. Trumpas, atrodo, elgiasi priešingai ir tiesiog stumia juos į H. Clinton glėbį. Respublikonų partijai tai turėtų būti ypač apmaudu, nes iš esmės H. Clinton Rytų Europos kilmės amerikiečiams turėtų būti nepriimtina. Būtent ji buvo žlugusio mėginimo „perkrauti“ santykius su Rusija architektė. Būtent jai einant pareigas B. Obamos administracija nusileido V. Putino reikalavimams atsisakyti priešraketinės gynybos susitarimo su Lenkija ir Čekija, ir tai buvo padaryta per 70-ąsias sovietų invazijos į Lenkiją metines. Vietoj to, kad pasinaudotų tokiu H. Clinton pažeidžiamumu, D. Trumpas verčia tuos rinkėjus balsuoti už demokratus. Ir tik dabar respublikonų kandidatas pagaliau pripažino, kad jam reikia jų balsų.
Pristatydamas D. Trumpą Čikagoje, buvęs Niujorko meras Rudy Giulianis mėgino nuraminti susirinkusiuosius. Jo teigimu, nors D. Trumpas ir reikalaus didesnio kitų NATO sąjungininkų indėlio, „tai nereiškia, kad jis atsisako prisiimti Aljanso įsipareigojimą ginti bet kurią NATO narę, jei ji būtų užpulta“. Savo kalboje D. Trumpas nieko panašaus nepasakė ir neatsisakė savo liaupsių V. Putinui. Jis pažadėjo, kad „D. Trumpo administracija bus tikra Lenkijos draugė“, bet iškart pridūrė, kad „mes būsime draugiški su visais“.
Ar to pakaks, kad jis pelnytų skeptiškų Rytų Europos kilmės amerikiečių simpatijas? Jei nepakaks ir jei D. Trumpas pralaimės, gali būti, kad Rusija iš tiesų bus paveikusi JAV prezidento rinkimų baigtį, tačiau ne taip, kaip dabar atrodo daugeliui.