Taip LRT RADIJUI sako Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (LRLS) narys Eugenijus Gentvilas. Valstybinį monopolį siūlančios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas (LVŽS) Saulius Skvernelis laikosi kitos pozicijos: „Jei jie [alkoholį vartojantys žmonės – LRT.lt] išvažiuotų iš Lietuvos, kaip daro suomiai, kurie voliojasi Estijoje, tegul pasivolioja, bet grįžta į Lietuvą ir čia nedaro problemų.“
Anot LRLS narės Dalios Kuodytės, neretai, kalbant apie alkoholizmo prevenciją, Lietuvoje bandoma sukurti naujas sistemas, kurios keistai atrodo ne tik Lietuvos, bet ir europiniame kontekste.
„Turėtume žiūrėti į savivaldybes, kurios tvarkosi savo jėgomis. Jie kiekvienai šeimai sukuria pagalbos planą – žmogui siūlomas individualus sprendimas. Manau, kad kiekvienu atveju tokios grupės turi atsirasti. Savivaldybė, bendruomenė ir nevyriausybinis sektorius gali padaryti tai, ko ministerija iš principo negali išspręsti“, – tvirtina D. Kuodytė.
Pasak S. Skvernelio, norint išspręsti alkoholizmo problemą Lietuvoje, reikia atkreipti didesnį dėmesį į kelias svarbias šios problemos sritis. Kaip pirmąją S. Skvernelis įvardija tai, kad būtina suvokti, jog alkoholizmas yra liga.
„Norint, kad sergantieji gautų tikslingą gydymą, jie turi patys suvokti, kad turi problemą. Kad tai suvoktų, labai reikalinga psichologo ir dažnai psichiatro, šeimos, bendruomenės pagalba. Turi būti prieinamas priemonių kompleksas“, – įsitikinęs S. Skvernelis.
Antroji labai svarbi alkoholizmo prevencijos sritis, politiko teigimu, yra kultūra ir švietimas. S. Skvernelio tvirtinimu, jaunajai kartai reikia rodyti, kad visos priklausomybės yra vienodai blogos, naudojant pavyzdžius.
„Ši priklausomybė iš tikrųjų priverčia kentėti ir šeimą, ir bendruomenę, ir valstybę. Žinoma, yra ir dar vienas aspektas [...] – privalus alkoholio prieinamumo ribojimas. Mes kalbame apie galimybę steigti valstybės monopolį. Kalbame apie efektyvią kovą su nelegalia alkoholio gamyba, galima kontrabanda, kalbame apie reklamą, kuri skirta (nėra dėl ko ginčytis, tyrimai tai parodė) vaikams“, – sako S. Skvernelis.
Jo teigimu, partija siūlo skirti didesnį dėmesį socialinei reklamai, ypač antireklamai, ir tokiu būdu spręsti alkoholio prieinamumo arba reklamos klausimą.
E. Gentvilas sutinka su daugybe oponento išvardintų minčių, tačiau prieštarauja, kad valstybinis monopolis vis dėlto nėra tokia gera idėja.
„Ką jūs norite per valstybinį kišimąsi ir reguliavimą sumažinti? Sutinku, kad prieinamumas turi būti mažinamas, bet pasakysiu tai, ką mano sūnus, gyvenęs Norvegijoje, Švedijoje ir daugelyje kitų šalių, kažkada eteryje pasakė – ten, kur yra apribojimų įsigyti alkoholio, kai jau yra galimybė tai padaryti, žmonės girti voliojasi. Būna baisiau nei Lietuvoje“, – tikina E. Gentvilas.
Su šiuo argumentu nesutinka S. Skvernelis, kurio teigimu, valstybės monopolis vis dėlto turėtų įtakos alkoholio vartojimo mažėjimui: „Jei jie išvažiuotų iš Lietuvos, kaip daro suomiai, kurie voliojasi Estijoje, tegul pasivolioja, bet grįžta į Lietuvą ir čia nedaro problemų ir t. t.“
Jis taip pat nesutinka su E. Gentvilo pozicija, kad sunkesnis alkoholio prieinamumas sukeltų didelių problemų: „Ar yra normalu, kad šiandien turime apie 19 tūkst. legalių alkoholio prekybos taškų, o licenciją šiam taškui kainuoja 357 eurus neribotam laikui?“
E. Gentvilas pripažino, kad derėtų įvesti aiškesnių apribojimų, susijusių su alkoholio prekyba, tačiau, jo teigimu, valstybės monopolis nėra problemos sprendimo būdas.
