Tam pritaria LRT RADIJO kalbintas buvęs kurjeris, prisipažįstantis, kad greitį jam tekdavo viršyti kasdien.
Gatvėse galima pastebėti greitai važinėjančius kurjerius ir tai fiksuoti turėtų kontroliuojančios institucijos, sako A. Pakėnas. Jis teigia pastebintis, kad mikroautobusų vairuotojai važinėja pavojingiau nei didžioji dalis kitų eismo dalyvių: „Galbūt dėl to, kad dažnai tai jauni vairuotojai, galbūt toks jų darbo pobūdis. Bet taip yra tik jų supratimu.“
Pašnekovas, paklaustas, ar praleidžia šalia greitai važiuojantį kurjerį, tikina, kad reikia nuspręsti, kieno darbas yra svarbesnis.
„Ar svarbiau tai, kad kurjeris kažkam greičiau nuveš pieno pakelį, ar tai, kad, pavyzdžiui, gydytojas greičiau nuvažiuos pas pacientą? Kuo kurjerio darbas toks svarbus, kad jis gali turėti išskirtines teises gatvėje? Aš tos svarbos nematau“, – teigia A. Pakėnas.
Vairavimo mokyklos vadovas aiškina, kad tokio kurjerių vairavimo problema – darbo organizavimas: „Manau, kad kontroliuojančios institucijos turėtų vieną kitą kurjerį patikrinti – kodėl jis viršija greitį, kaip ir pan.
Reikėtų pažvelgti ir į kurjerio viršininko vykdomą darbo organizavimą – kodėl tiek daug užsakymų. Tai neetiška iš viršininko ar vadybininko pusės, kad ir kas organizuotų darbą, taip apkrauti žmogų, kad jis, važiuodamas įprastu greičiu, negalėtų atlikti visų užduočių.“
A. Pakėnas įsitikinęs, kad žmonėms reikia suteikti tokias sąlygas, kad jie, važiuodami su bendru srautu, turėtų techninę galimybę įvykdyti viską, ką gali. Jei to nėra ir kurjeris nusižengia taisyklėms, bausti ne patį kurjerį, o jo darbdavį, nesudarantį tinkamų sąlygų.
„Negalima iš žmogaus imti visko – ir automobilis negali važiuoti draudžiamu greičiu, ir darbuotojui reikia poilsio valandėlių, ir pan.“
Pašnekovo teigimu, reikėtų pasitikrinti, ar kurjerių automobiliuose yra tachografai: „Taip pat manau, kad transporto inspekcija, žinodama apie gyventojų pasipiktinimą, turėtų labiau kontroliuoti kurjerių darbo grafikus, tikrinti, ar jie važinėja laikydamiesi greičio režimo, tikrinti jų elektroninius tachografus, nes kitaip prieisime prie visiško chaoso.“
Be to, pasak A. Pakėno, kurjeriai ir patys sau reikalauja išskirtinių sąlygų.
„Gal kai sulauksime nelaimės, kontroliuojančios institucijos susizgribs ir pakomentuos šių įmonių veiklą, gal kurią vieną uždarys. Bet kodėl to nepadarius dabar ir neprivertus jų dirbti tvarkingai, nekeliant pavojaus?“ – svarsto pašnekovas.
Buvęs kurjeris, panorėjęs likti anonimu, LRT RADIJUI pasakoja, kad jo darbo sąlygos nebuvo itin geros: „Darbas prasidėdavo 8 val. ryto, o važinėti reikėdavo 6–7 val. Tekdavo pačiam pasikrauti prekes, pasidaryti sąrašą, susidaryti maršrutą.“
Darbą, anot jo, ribodavo tai, kad kuro būdavo gaunama mažai – važinėjant tekdavo galvoti, ar staiga automobilis nesustos, nes neužteks kuro.
„Kurjeris labai apkrautas darbais, reikia aplankyti daug vietų, o dėl to viršijamas greitis, tai neišvengiama. Girtis nėra kuo, tačiau greitį viršyti tekdavo kasdien“, – dalijasi patirtimi pašnekovas.
Kiti kolegos, pasak jo, dažnai važinėdavo ir šaligatviu, kad prekes galėtų privežti kuo arčiau numatytos vietos.
Buvęs kurjeris svarsto, kad norint pagerinti situaciją, reikia darbus paskirstyti tolygiai: „Reikia daugiau kurjerių, nes darbo krūvis didėja, atsiranda daugiau klientų, daugiau interneto svetainių, kurių prekes pristatinėja kurjeriai. Tačiau turėti daugiau darbuotojų nepelninga įmonei.“
Pašnekovas, paklaustas apie kurjerių elgesį su darbiniais automobiliais, sako, kad didžioji dalis – apie 90 proc. darbuotojų – naudodamiesi šiais automobiliais jų netausoja.
Pats pamatęs kurjerį, sako pašnekovas, jį visuomet praleidžia.
„Praleidžiu jį tam, kad nesusidarytų avarinė situacija. Tačiau kurjeriai turi patys susimąstyti. Juk kai kur būna mažų vaikų, o jie taip greitai važinėja“, – teigia prieš kelis metus darbą baigęs kurjeris.
