Reikia žinoti, kad pagal Lietuvos kelių eismo taisykles, geltona šviesoforo spalva reiškia tą patį kaip ir raudona – važiuoti griežtai draudžiama. Tos pačios taisyklės galioja ir pėstiesiems. Jie taip pat negali įžengti į pėsčiųjų perėją degant geltonam arba raudonam šviesoforo signalui.
Sužalojo motiną ir metukų neturinčią mergytę
Nesilaikydami taisyklių ir būdami neatsargūs, vairuotojai rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikata. To pavyzdys gali būti ir rugpjūčio 21 dieną Kaune įvykusi avarija. Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai užfiksavo sekmadienio vakarą Savanorių prospekte prie „Hyper Maxima“ parduotuvės eismo įvykį.
Pirminiais duomenimis, automobiliai susidūrė apie 21 valandą. Avarijos aplinkybės miglotos. Liudininkai sako, kad „BMW“ važiavo degant geltonam šviesoforo signalui, o jo vairuotojui nepavyko „išimti“ posūkio. Kauno greitosios medicinos pagalbos budinčioji gydytoja portalui „Kas vyksta Kaune“ patvirtino, kad į eismo įvykio vietą važiavo suteikti pirmąją pagalbą mažametei, 10 mėnesių mergaitei, praskelta galva, ir jos mamai. „BMW“ automobilio ekipažui medikų pagalbos neprireikė.
Laikomasi „nerašytų“ taisyklių
Viena pagrindinių šio įvykio priežasčių yra šviesoforo signalo nepaisymas, didelis greitis įvažiavus į sankryžą ir automobilio nesuvaldymas. Saugaus eismo ir automobilių specialisto Artūro Pakėno teigimu, didžiausia problema, kad tokie vairuotojai, kurie įvažiuoja į sankryžą degant geltonam šviesoforo signalui, dar labiau padidina greitį, norėdami spėti pravažiuoti iki to, kol užsidegs raudonas šviesoforo signalas. Tokiu atveju dažnas automobilio nesuvaldo ir sukelia eismo įvykį.
„Vairuotojai nuolat važiuoja degant geltonam šviesoforui. Dažnas užmiega, kai dega žalia ir tuomet lieka tik važiuoti per geltoną, nes jis juk būtinai turi pravažiuoti per tą ciklą. Kiti tiesiog iš principo nelaukia kitos žalios – važiuoja ir viskas“, – vairuotojų kultūra piktinasi A. Pakėnas.
Saugaus eismo specialistas priduria, kad dėl važiavimo degant geltonam šviesoforo signalui gali būti kalta ir iš nežinia kur atėjusi nuostata, kad vairuotojas privalo pabaigti sankryžoje pradėtą manevrą.
„Jei jau privažiavau šviesoforą, tai turiu ir sankryžą pravažiuoti, nors ir raudona šviesa degtų. Tokiu atveju, kai žalias signalas jau mirksi, vairuotojas dar labiau padidina greitį, kad spėtų pravažiuoti, nes yra kažkur girdėjęs mitą, jog privalo pabaigti manevrą. Jeigu automobilis sustotų prie šviesoforo, mirksint žaliai ir užsidegus geltonai, eismas vyktų kur kas tvarkingiau ir būtų išvengta nemažai nelaimingų atsitikimų“, – kaip iš tikrųjų reikėtų elgtis sankryžoje, aiškina A. Pakėnas.
Išeitis – fotoradarai prie šviesoforų
Lietuvos kelių policijos duomenimis, šiais metais, iki rugpjūčio 30 dienos, Lietuvos keliuose užfiksuoti 4483 atvejai, kuomet transporto priemonių vairuotojai važiavo esant draudžiamam šviesoforo signalui. Už šį pažeidimą numatyta atsakomybė – bauda vairuotojams nuo 28 iki 86 eurų arba teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėn.
Tiesa, reikia žinoti, kad lygiai taip pat baudžiami tiek tie vairuotojai, kurie važiuoja degant raudonam signalui, tiek tie, kurie nepaiso geltono šviesoforo signalo.
Pasak A. Pakėno, sustabdyti pažeidžiančius šią kelių eismo taisyklę įmanoma, tačiau tam reikėtų daugiau techninių priemonių.
Nesisaugo ir pėstieji
Nesaugiai eisme dalyvauja ne tik vairuotojai, bet ir pėstieji. Šiemet policijos pareigūnai nubaudė 705 pėsčiuosius, nepaklususius eismo reguliavimo signalams. Jiems skirtos piniginės baudos nuo 23 iki 40 eurų.
Pėstieji yra linkę išbėgti į gatvę, kai jau užsidega geltonas šviesoforo signalas, nes mano, kad vairuotojas juos turi praleisti. Tačiau saugaus eismo ir automobilių specialistas A. Pakėnas sako, kad žmonės vadovaujasi taisykle, kurios iki galo nežino.
Anot jo, mokyklose labai trūksta išsamesnio švietimo, neužtenka tik išmokyti pažinti šviesoforo signalus, reikėtų vaikams paaiškinti, kada automobilis privalo juos praleisti ir kada jiems negalima žengti į gatvę. Reikėtų ir socialinių reklamų, kurios informuotų, kaip elgtis pėstiesiems perėjoje ir automobilių vairuotojams sankryžose. Tokios priemonės, pasak A. Pakėno, bent truputį galėtų sumažinti nelaimingų atsitikimų skaičių keliuose.
