Aš rašiau literatūrinį rašinį „Dvaras lietuvių literatūroje“. Man ši tema pasirodė įdomi ir lengva rasti sąsajų su privalomų autorių kūriniais. Turint žinių apie Vincą Mykolaitį–Putiną, Šatrijos Raganą ar Kristijoną Donelaitį rašinį parašyti nėra sunku.
Kiek girdėjau iš bendramokslių, didžioji jų dalis rinkosi temą „Kam žmogui duota vaizduotė?“. Tačiau, mano manymu, tai – pati sunkiausia tema.
Pati lietuvių kalbos mokytoja patarė iš pirmo žvilgsnio lengvų temų nesirinkti, jos tik atrodo nesudėtingos, tačiau galima lengvai paslysti.
Baigdama noriu pasakyti, jog šių metų valstybinio egzamino rašinių temos man pasirodė lengvesnės nei pernai. Turint žinių, galima nesunkiai parašyti stiprų rašinį.
***
Birželio 6 rytas. Gerai išsimiegojęs ir puikiai nusiteikęs, žengiau mokyklos koridoriumi. Juk šiandien ta diena, kai laikysiu savo mylimos lietuvių kalbos egzaminą. Visą savo gyvenimą mylėjau Lietuvą ir lietuvių kalbą, o šiandien turėjau progą įrodyti, kad per 12 metų puikiai pasiruošiau vienam svarbiausių savo gyvenimo išbandymų.
Tiksint paskutinėms sekundėms prieš egzaminą, jaučiau kaip jaudulys pradeda užvaldyti kūną, o šalia išbalusiais veidais sėdintys mokiniai pasitikėjimo man neprideda. Ir štai, pagaliau atėjo ta ilgai laukta akimirka, kai savo prakaitu permirkusiomis rankomis, galiu pačiupinėti užduotį. Bet juodu ant balto parašyti žodžiai nenudžiugina. Pasimečiau. Temos šiek tiek nustebino, o privalomi autoriai ne tokie, kokių tikėjausi.
Kurį laiką apimtas streso, tuščiomis akimis žvelgiau į temų sąrašą, spėjau apsvarstyti ir skubios emigracijos į Norvegiją žuvų fabriką variantą. Bet tada susiėmiau. Vyras aš ar ne vyras, pagalvojau mintyse. Ir pradėjau rašyti rašinį tema apie vyriškumą. Ir rašau, rašau, bet parašęs supratau, kad rezultatas nebus toks, kokio tikėjausi.
Esu iš tų žmonių, kurie skaito Tolstojaus, Dostojevskio, Eko, Markeso ir kitų mokykloje neprivalomų autorių kūrybą, tačiau susidūriau su gana rimtomis problemomis. Taip, egzaminą tikrai išlaikysiu, bet rezultatas greičiausiai nebus toks, kokio norėčiau. Ir visas mano darbas, visos pastangos bus nuskandintos šiame egzaminų katile.
Greičiausiai neįstosiu ten, kur norėjau. Bet gal ir į naudą. Juk kiekviena nesėkmė yra kažko naujo pradžia. Jei 100 procentų nesusitvarkiau su šiuo iššūkiu, reiškia aš nevertas keliauti keliu, kurį sau numačiau. Tad nieko nekaltinu, tiesiog pasirinksiu kitą kelią ir stengsiuosi jį nueiti kuo tvirtesniu žingsniu. O visiems kitiems abiturientams linkiu taip pat nenusiminti, jei kažkas nepasisekė, ir atrasti savo laimės takelį, net jei kelią dabar šiek tiek aptemdys ne visai lūkesčius pateisinę egzaminų rezultatai.
Ernestas
***
Įspūdžiai po egzamino? Tokie kokių ir tikėjausi. Deja, bet NEC vadovai ir toliau sunkina egzamino užduotį, o juo labiau skiria lietuvių BE per daug reikšmės.
Aš manau, kad toks egzaminas, kokį abiturientai laiko dabar, yra netikslingas. Lietuvoje yra nemaža dalis žmonių, rašančių su be galo daug gramatinių, žodyno ar skyrybos klaidų (užtenka pažiūrinėti socialinius tinklus ir tai pastebima), o koncentruojamasi yra į jauno žmogaus (18 ar 19 metų) sugebėjimą samprotauti bei kurti tekstą.
Manau, jog didžiajai daliai „tiksliukų“ rašinio rašymas yra didelė kančia, kadangi mes tokį rašinį stengiamės kurti šabloniškai bei struktūrizuotai, o kiek domėjausi įvairių profesorių nuomonėmis, jie to mažiausiai siekia. Ne paslaptis, kad rašinius rašyti autentiškai reikia talento ir išskirtinių gabumų, tačiau manau, kad iš visų valstybinį egzaminą rašančių žmonių, tokie žmonės sudaro 2-3 procentus.
Kur kas svarbiau būtų patikrinti gramatikos, žodyno ir skyrybos klaidas atskirai (tiesa, čia jau ne mano darbas sugalvoti kažkokį naują priimtinesnį būdą), o ne stengtis iš dvyliktokų išreikalauti mažiausiai 500 žodžių kratinio apie dvaro reikšmę literatūroje, kas mano manymu yra visiškai neaktualu šiuolaikiniam jaunimui. Na o jeigu jau reikalaujama parašyti samprotavimo ar literatūrinį rašinį, tuomet kodėl egzaminų centras nepateikia jaunimui tikrai aktualių autorių kaip B.Sruoga, V.Mykolaitis-Putinas (jis tiesa buvo, tačiau prie temos apie dvarą), A.Škėma ar J.Biliūnas, kurių kūriniais didžioji dalis mokinių tikrai susidomėjo ir plačiai pamokose išanalizavo.
Dar didesnė problema atsiranda žmonėms stojantiems į užsienio universitetus, kuriuose lietuvių brandos egzaminas yra visiškai nereikalingas, bet pabaigti mokyklą reikia visiems. Alternatyva – mokyklinis egzaminas, bet ar jis iš esmės kažkuo skiriasi? Ne panašu.
Visko apibendrinimas: reikia keisti pačią egzamino esmę ir atsižvelgti į tuos 97 procentus žmonių, kurie ateityje netaps rašytojais ar filologais.
Gytis Blaževičius, Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos abiturientas.
***
Besiruošiant egzaminui ir jo metu
Paskutinės dienos bei valandos prieš egzaminą buvo iš ties nemalonios. Jaudulys, nervai bei nerimas darė savo. Kaip bebūtų, egzamino sulaukiau sėkmingai. Gavus lapus, labiausiai neramino ta mintis, jog bus kokia neaiški tema (o mūsų egzaminų rengėjai gi mėgsta pokštauti).
Viskas palengvėjo pamačius ganėtinai žmogiškas samprotavimo temas: „Kam žmogui duota vaizduotė?“ bei „Kaip suprantamas vyriškumas?“. O ir patys autoriai papuolė ne iš to, dėl poezijos save mėgstančių svaiginti, elito (atleiskite, jei tai ką žeidžia, bet gi tokia tiesa).
Labai neišsiplečiant – egzaminas vyko sklandžiai, minčių netrūko, viskas buvo parašyta laiku. Bet norėčiau aptarti kitą svarbų dalyką. Jau teko matyti straipsnių, kam šis egzaminas buvo itin sunkus. Tie, kurie nemėgsta rašytinės kūrybos, nes traukia tikslusis mokslas ir kankinosi dėl lietuvių – tai puikiai suprantama. Gi ne kiekvienas gali būti rašytojas, kaip ir chemikas ar matematikas. Tačiau garantuoju, jog buvo tokių, kurie dabar skundžiasi sunkumais nepaminėdami to, jog paskutines dienas praleido ne ruošiantis, o linksminantis. Aš pats viską pasilikau vos ne paskutinei minutei.
Kadangi paskutinius dvejus metus mokiausi internetu, o ne kaip normalūs mokiniai eidami kasdien į mokyklą, turėjau informaciją gauti pagrinde savarankiškai. To priežastis – gyvenimas užsienyje ir noras baigti dvylika klasių Lietuvoje. Neatsižvelgiant į tai, ruoštis pradėjau prieš maždaug tris dienas iki egzamino, o ir labai daug autorių kūrinių per tuos du metus nebuvau skaitęs. Po visko, tikiuosi surinkti ne mažiau kaip 90 balų.
Apie egzamino beprasmybę ir senovinį požiūrį
Vieno tai tikrai nesuprantu – kokia šio egzamino prasmė? Galiu drąsiai teigti – jog jis visiškai nenaudingas. Bet, matot, neišlaikys, o tai ir atestato negausi. Suprantu, buvo anglų egzaminas. Jame ir klausimas, ir rašymas. Pačios užduotys irgi šiuolaikiškos: apie socialinius tinklus, jų naudojimą (net ir apie jaustukus buvo užduotis). Rašėme ir klausėme apie tai, kas aktualu šią dieną, tai galbūt net viską dar palengvino.
Ką kalbėti apie lietuvių egzaminą? „Kam duota vaizduotė... O kas yra vyriškumas...?“. O praeitais metais – „Ką gali juokas?“ Pabuskite, mes jau nebe šešioliktame amžiuje, kad tokie dalykai atkreiptų dėmesį. Nors ir nesunku rašyti tokiomis temomis, tačiau yra visiškai neįdomu analizuoti autorius, kurie gyvenimo įkvėpimą matė tamsoje ar tiesiog skraidė padangėse po tam tikro kontakto su cheminėmis medžiagomis. Rimčiau kalbant, šios temos nėra aktualios, o ir didžioji dalis rašytojų išmirę daugiau nei prieš šimtą metų. Galbūt jau būtų laikas atsinaujinti?
Abiturientas
***
Šiandien vykusiam egzaminui ruošėmės jau nuo 9 klasės. Skaitėm knygas, rašėm rašinius, aptarinėjome. Visada rašydavau savo galva, nenusirašinėdavau. Nors kiti klasės draugai viską kopijuodavo iš interneto. Maniau, kad egzamino metu bus itin griežta tvarka, nusirašančiųjų nebebus, tai taps neįmanoma ir tie žmonės, kurie ištisus metus tai darė, nukentės. Klydau...
Šiandien tik prasidėjus egzaminui visi pradėjo eiti į tualetą. Vėliau supratau kodėl, žmonės kišenėse turėjo paruoštukus, taip vadinamas „šperas“, po egzamino jos gulėjo mokyklos tualete. Mokiniai telefonus galėjo išsitraukti netgi pačioje patalpoje. Prižiūrintys asmenys nepastebėjo, nors tai buvo akivaizdu. Grįžusi namo pamačiau mirgančią feisbuko sieną, kaip visi sugebėjo nusirašyti. Esu nusivylusi ne mokiniais, o sistema. Tai galbūt kitiems egzaminams nevertėtų ruoštis, juk bus galima nusirašyti tualete išsitraukus savo išmanųjį.
Vilma
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!