Didžiausią dalį savo pajamų gyventojai išleidžia maistui ir nealkoholiniams gėrimams. Remiantis Statistikos departamento 2016 metų duomenimis, tai sudaro 23 proc. vidutinio vartotojo išlaidų. Antroje vietoje yra transportas, sudarantis 13 proc., trečioje – būstas, vanduo, elektra, dujos ir kitas kuras – 12 proc. Taigi maistui, būstui (kartu su komunalinėmis paslaugomis) ir transportui Lietuvoje tenka pusė gyventojų išlaidų.
Laisvosios rinkos instituto viceprezidentas Vytautas Žukauskas pastebi, kad per 15 metų pakito žmonių pirkimo įpročiai ir didesnę dalį pinigų išleidžiame mažiau būtinoms prekėms ir paslaugoms.
„Per 15 metų Lietuvoje galime pastebėti tendenciją, kad žmonės žymiai mažesnę dalį savo pajamų išleidžia maistui, būstui ir komunalinėms paslaugoms – prekėms, be kurių išgyventi sunku ar neįmanoma. Ir didesnė išlaidų dalis tenka transportui, poilsiui ir kultūrai, sveikatai bei įvairioms kitoms paslaugoms“, – sako V. Žukauskas.
2001 metais, maistas ir nealkoholiniai gėrimai sudarė 37 proc. vidutinio vartotojo išlaidų, o šiemet ši dalis siekia jau tik 23 proc. Išlaidos būstui, vandeniui, elektrai, dujoms ir kitam kurui sumažėjo nuo 16 iki 12 proc. Transporto išlaidos padidėjo nuo 8 iki 13, o poilsiui, kultūrai ir sveikatai žmonių šiandien skiriamos išlaidos padidėjo nuo 4 iki 7 proc.
Vis tik V. Žukauskas pabrėžia, kad nereikėtų daryti išvados, jog maistui ir būstui skiriame mažiau pinigų. Pasak jo, augant pajamoms, šioms prekėms kaip tik išleidžiame daugiau, tiesiog ne būtiniausioms prekėms ir paslaugoms skiriame didesnę pajamų padidėjimo dalį.
Augant žmonių pajamoms paprastai padidėja kokybiškesnių prekių paklausa. „Būtinųjų prekių (maisto, būsto ar drabužių) paklausa nesumažėja, tačiau žmonės, galėdami joms išleisti daugiau, ieško geresnės kokybės. Didėjant žmonių pajamoms, taip pat didėja tų prekių paklausa, kurias žmonės anksčiau sunkiau įpirkdavo – nauji automobiliai, kelionės ir pan.“, – teigia V. Žukauskas.
Lietuva vejasi ES pajamų vidurkį
Nors ekonominio nuosmukio metu namų ūkių pajamos buvo sumažėjusios, nuo 2011-ųjų šios pajamos auga. Tais metais vienam namų ūkio nariui Lietuvoje vidutiniškai teko 259 eurai, o 2014 m. ši suma padidėjo ketvirtadaliu, tai yra – 344 eurai. Tad vidutinio vartotojo krepšelis Lietuvoje, net ir lyginant su prieš krize buvusį lygį, yra pagausėjęs.
Vis tik V. Žukauskas pastebi, kad pastaruoju metu Lietuvoje daug kalbama apie augančias maisto prekių kainas: „Iš tiesų, dėl daugelio priežasčių, kainos auga. Tačiau, vertinant kainas, reikia atsižvelgti ne tik į jų, bet ir į žmonių pajamų augimą. Vidutinės namų ūkio pajamos Lietuvoje po ekonominės krizės auga sparčiau nei kainos, ir tai rodo, kad po truputį vejamės ES pajamų vidurkį. Kad jį prisivytumėme, turime didinti Lietuvos ekonomikos našumą ir investicijas“.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdantysis direktorius Laurynas Vilimas pritaria, kad Lietuvoje vis dar svarbiausias pasirinkimo kriterijus yra kaina. Pasak vadovo, lietuviai nori pigaus ir aukščiausios kokybės bei kuo natūralesnio produkto: „Tam tikrais atvejais, šie reikalavimai prieštarauja vienas kitam. Nepaisant to, ūkininkai, gamintojai ir prekybininkai nuolat ieško būdų, kaip geriausiai patenkinti tokius reikalavimus. Lietuviai nuo seno teikia pirmenybę lietuviškiems pagrindiniams produktams: pienui, mėsai, duonai, daržovėms, vaisiams. Mūsų vartotojai tiki, kad minėti maisto produktai, pagaminti ar išauginti Lietuvoje, yra sveikesni, natūralesni ir kokybiškesni.
L. Vilimas teigia, kad per paskutinius penkerius metus, iš lentynų praktiškai dingo GMO (genetiškai modifikuoti organizmai) produktai: „Kilus pasaulinei diskusijai apie GMO poveikį organizmui, net ir neturint tvirtų žinių, matyt, žmonės dėl atsargumo pradėjo vengti tokių produktų, dėl to jų prekyba sparčiai mažėja“.
Daugėja veganiškų ir ekologiškų produktų
Stebėdamas rinkos ekonomikos dėsnius, L. Vilimas pastebi, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja ekologiški ir veganiški produktai. „Prekybininkai nuolat girdi ir mato savo pirkėjų pageidavimus ir į juos reaguoja. Prieš 10 metų, ekologiškumo ženklu buvo pažymėta tik viena kita prekė, tačiau dabar šių produktų pilnos prekybos centrų ir specializuotų parduotuvių lentynos“, – teigia vadovas.
Lietuvoje taip pat labai intensyviai didėja veganiškų produktų pasiūla: „Nors tai itin nišiniai produktai, jų taip pat jau galima rasti ir specializuotose tradicinėse ar interneto parduotuvėse, ir didžiuosiuose prekybos centruose. Tai rodo, kad jau yra atsiradusi kritinė masė vartotojų, kuriems reikia tokių produktų, tad prekybininkai iškart į tai reaguoja, plėsdami jų asortimentą. Prieš penkerius metus, veganiškų prekių ženklų rinkoje praktiškai nebuvo, o šiandien net Lietuvos gamintojai pradeda kurti atskiras veganiškų prekių ženklų linijas.
Per 20 metų Lietuvoje maisto produktų pasiūla ir paklausa smarkiai keitėsi. Gamybos technologijų vystymasis skatina naujų produktų kūrimą, tobulina esamus ir, galiausiai, su kiekvienais metais pateikia vis didesnį asortimento pasirinkimą visose maisto kategorijose.
„Jeigu reikėtų išskirti vieną, svarbiausią ir ryškiausią tendenciją, kuri kiekvienais metais stiprėja, tai būtų produktų sveikatingumas, natūralumas ir ekologiškumas. Žmonės vis labiau suvokia, kad didžiausias mūsų turtas yra sveikata, ir tai lemia didėjančią sveikesnio maisto paklausą“, – sako L. Vilimas.
