Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad pernai gruodį, palyginus su 2014 m. gruodžiu, šalyje vartojimo prekės ir paslaugos pigo 0,1 proc., tačiau lyginant šių metų kovą su 2015 m. gruodžiu šioje kategorijoje jau skaičiuojamas 0,4 proc. kainų augimas.
Tiesa, bendroji statistika tikriausiai mažai ką pasako apie tai, kaip gyventojai iš tiesų jaučia kainų pokyčius. Juk neturintiems automobilio tikriausiai nė motais kurį laiką pigę degalai, o daržoves užsiauginantiems soduose mažai skauda, kad brangsta daržovės ar vaisiai.
Vis dėlto portalas DELFI nusprendė pasidomėti, kaip skaičiuojamas vartotojų kainų indeksas.
Lietuvos statistikos departamentas kas mėnesį skaičiuoja vartotojų kainų indeksą, kuris naudojamas infliacijos lygiui šalyje matuoti. Metodologija naudojama suderinus su kitomis Europos Sąjungos narėmis.
Šiam indeksui skaičiuoti atrinktos tam tikros prekės ir paslaugos, iš kurių yra sudaromas „statistinis krepšelis“. Jame – ir maisto produktai, gėrimai, tabako gaminiai, drabužiai, avalynė ir įvairios ne maisto prekės bei paslaugos.
Šiuo metu tokį krepšelį sudaro 920 prekių ir paslaugų, kurios skirstomos į šias kategorijas: maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai (252), alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai (69), drabužiai ir avalynė (104), būstas, vanduo, elektra dujos ir kitas kuras (37), būsto apstatymas, namų apyvokos įranga ir kasdieninė būsto priežiūra (100), sveikatos priežiūra (89), transportas (47), ryšiai (8), poilsis ir kultūra (97), švietimas (9), viešbučiai, kavinės ir restoranai (39) bei įvairios prekės ir paslaugos (69).
Tiesa, jei norėtumėte išsiaiškinti, kokios konkrečiai prekės ir paslaugos patenka į šį krepšelį ir pasižiūrėti, ar oficialiai skelbiama kainų pasikeitimo statistika yra aktuali jums, atsitrenksite į sieną.
Vis dėlto Statistikos departamentas skelbia, kad „statistinio krepšelio“ kainų indeksams skaičiuoti sudėtis yra kasmet atnaujinama: išbraukiamos nepaklausios, neimportuojamos, nebegaminamos, įtraukiamos išpopuliarėjusios bei naujos namų ūkiams svarbios prekės ir paslaugos.
Kaip portalą DELFI informavo Statistikos departamentas, konkrečios prekės iš krepšelio yra konfidenciali informacija, nes kitaip būtų galima manipuliuoti ir daryti įtaką infliacijai.
Vis dėlto, kai buvo stebimas 100 prekių ir paslaugų kainų pasikeitimas euro įvedimo metu, prekės ir paslaugos, patekusios į sąrašą, buvo skelbiamos viešai.
Statistiką vadina politiniu įrankiu
Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Kęstutis Glaveckas, paklaustas, kodėl gyventojų išsakomos nuomonės apie kainas ir oficialioji statistika kertasi, priminė garsiąją Marko Tveno citatą, jog „yra trys melo rūšys: melas, bjaurus melas ir statistika“.
„Arba galima sakyti, kad vidutiniškai Nemuno gylis yra 36 cm, bet jei bandysi perbristi, tai kartais gali ir prigerti”, – kalbėjo politikas.
„Ir tam nereikia oficialios statistikos. Nežiūrėjau paskutinių duomenų, bet, manau, kad paslaugos nuo 2015 m., įskaitant restoranus, valgyklas ir pan., jis išaugo ne mažiau nei 20 proc. Maisto produktų kainos kai kurių paaugo, bet čia visada buvo tendencija augti dėl daugelio priežasčių. Tai galima aiškinti vien tuo, kad visoje Europoje, pasaulyje auga“, – savo pastebėjimais dalijosi K. Glaveckas.
Pasak ekonominį išsilavinimą turinčio politiko, prie to prisideda ir centrinių bankų vykdoma kiekybinio skatinimo politika: „Padidėjus pinigų kiekiui visada ateina laikas, kai kainos pradeda augti“.
Pasiteiravus K. Glavecko, kodėl negalima sužinoti, kokios konkrečiai prekės ir paslaugos yra įtraukiamos į „statistinį krepšelį“, parlamentaras atsakė, kad tai – „politinė informacija“.
„Valdžia nesuinteresuota parodyti, kad kainos kyla daugiau nei jos iš tiesų kyla. Antras dalykas, kainų kilimas nėra naudingas paprastiems žmonėms, bet labiau naudingas valstybei. Tai – pats geriausias mokesčių mokėtojas: nereikia administruoti. Jei kaina pakyla, tai tos dalys, kurios yra susijusios su tiesioginiais ar netiesioginiais mokesčiai, persimeta į biudžetą. Dėl to taip gerai renkamas biudžetas ir kiti dalykais“, – komentavo Liberalų sąjudžio atstovas.
K. Glaveckas teigė, kad statistiniais skaičiavimais labai lengva manipuliuoti, priklausomai nuo to, kokia metodologija pasirenkama.
„Atsimenu savo laiku, prieš daugelį metų, pavyzdžiui, bendrą vidaus produktą buvo galima apskaičiuoti keliasdešimčia metodikų, priklausomai nuo to, koks buvo galutinis tikslas: jei nori parodyti didesnį augimą, taikoma viena metodologija, jei nori mažesnį, taikai kitą“, – kalbėjo politikas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas teigė, kad statistine informacija galima manipuliuoti gyventojų lūkesčiais: „Jei pasako, kad kainos auga ar augs, tai jos ir pradeda augti, nors sąlygos nesikeičia. Nenoriu peikti statistikos, bet tai yra įrankis, naudojamas ir valdyme, ir politikoje“.
Atpigo degalai, bet ar galime sau leisti daugiau?
Prieš daugiau nei metus pradėjus drastiškai kristi pasaulinėms naftos kainoms, ekonomistai džiaugėsi, kad tai sukels gerąją infliaciją, kai dėl atsilaisvinusių pinigų gyventojai galės išleisti juos kitoms prekėms ar paslaugoms. Tačiau ar degalus perkančių gyventojų sutaupyti pinigai tikrai leido pagerinti gyvenimą, ar tiesiog perėjų į kitas rankas dėl kilusių kai kurių paslaugų ar prekių kainų?
SEB banko patarėjas Gitanas Nausėda teigė, kad visada tikimės geriausio varianto, vis dėlto dėl kritusių degalų kainų šiek tiek sutaupyti pavyko.
„Ypač tie, kurie pilasi daugiau, sutaupo nemenkas sumas – apie 50 iki 100 eurų per mėnesį, tai dabar šitą sumą galima skirti kitoms prekėms pirkti. Galbūt iš dalies kitų prekių kainų kilimas susidarė todėl, kad mes turime stiprų paklausos augimą tame pačiame maisto produktų segmente, kuris vis labiau kursto ne sąnaudų infliaciją, kai kainos keliamos dėl sąnaudų didėjimo, o paklausos infliaciją – kai kainos keliamos, žinant, kad pirkėjas vis vien atsiras“.
Piktintis tokiu kainų didėjimu G. Nausėda nemato pagrindo, nes tai yra natūrali pardavėjų reakciją į paklausos augimą.
Atsiriboja nuo politikos
Statistikos departamentas nesutinka su kaltinimais, kad ekonominių rodiklių skaičiavimas gali vykti su politikų įsikišimu.
Pasak jo, oficialiosios statistikos organizavimas grindžiamas šiais principais: objektyvumo ir profesinio nepriklausomumo nuo politinių bei kitų interesų grupių; statistinių rodiklių reikalingumo ir tinkamumo ekonominei, socialinei padėčiai bei dinamikai vertinti; statistinių duomenų naudojimo tik statistikos reikmėms; statistinių duomenų konfidencialumo; statistiniuose stebėjimuose taikomų metodų ir metodikų skaidrumo; statistinių duomenų palyginamumo; tarptautinių klasifikacijų ir standartų, pagal kuriuos tvarkomi statistiniai duomenys, laikymosi; statistikos metodikų tarpusavio suderinamumo.
„Tai įtvirtinta LR statistikos įstatyme ir tai yra visos mūsų veiklos pagrindas. Jokios politinės jėgos ar interesų grupės įtakos oficialiosios statistikos rengimui neturi ir negali turėti“, - teigia Statistikos departamentas.
