Europos didmiesčių gyventojai jau seniai pamėgę būtiniausius produktus įsigyti mažesnėse, arčiausiai namų ar darbo esančiose parduotuvėse. Nors dažnas lietuvis priešingai – dažniausiai apsipirkti vyksta automobiliu į didesnę prekybos tinklo parduotuvę, mūsų tautiečiai taip pat vis labiau atranda mažesnių parduotuvių patogumą ir žavesį, rašoma „IKI“ išplatintame pranešime spaudai. Kas būtent traukia gyventojus į mieste išsibarsčiusias nedideles, kartais vos keliasdešimt kvadratinių metrų užimančias parduotuves?
Ilgiems apsipirkimams laiko eikvoti nebenori
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl žmonės tiek Vakarų Europoje, tiek Lietuvoje šiandien mielai renkasi mažą parduotuvę ar specializuotą smulkaus verslo krautuvėlę, be abejonės, yra noras sutaupyti laiko ir apsipirkti greičiau. Nors daliai žmonių apsipirkimas yra tarsi savotiškas malonus ritualas, tačiau daugeliui – tai būtinybė, kuriai tenka skirti laiko. Šie žmonės linkę rinktis kompaktiškas parduotuves, kokių gausu užsienio sostinėse, ypač centrinėse jų dalyse, o vis daugiau tokio tipo prekybos vietų galima rasti ir Lietuvoje. Pastebėję šią tendenciją smulkiųjų verslininkų pėdomis jau seka ir didieji prekybos tinklai.
„Laiko taupymas iš tiesų nemažą dalį pirkėjų pripratina prie mažesnių, kaimynystėje ar pakeliui į darbą esančių parduotuvių. Keliones į didesnes prekybos tinklų parduotuves šie pirkėjai pasilieka tik didesniems apsipirkimams. Skubantis ir savo laiką branginantis šiuolaikinis žmogus nebenori apsipirkimui skirti pusvalandžio ar 40 minučių, jis nori apsipirkti greitai ir patogiai, o būtent mažesnės parduotuvės tokią galimybę garantuoja“, – sako „IKI Express“ parduotuves valdančio tinklo viešųjų ryšių vadovė B. Čaikauskaitė.
Pasak jos, paprastai į mažas prekybos tinklo parduotuves užsuka 20-35 metų amžiaus žmonės, kurių gyvenimas kupinas veiklos.
Vertina išskirtinį asortimentą
Kita mažų parduotuvių populiarumo priežastis – pakankamas prekių asortimentas skubančiam pirkėjui. Dažnas savo pamėgtą mažą parduotuvę renkasi, nes joje gali rasti visus būtiniausius kasdienius produktus – šviežių vaisių ir daržovių, pieno produktus, duoną ir kitas prekes.
Taigi optimalų prekių pasirinkimą siūlančios nedidelės parduotuvės daugeliui visiškai užtenka kasdieniam apsipirkimo poreikiui patenkinti. Juolab, kad ir tokiose parduotuvėse šiandien įdomesnių prekių netrūksta, o jų asortimente paprastai siekiama kuo daugiau įvairovės.
„Paprastai gyventojai į mažesnes parduotuves užsuka greitai ir patogiai įsigyti būtiniausių prekių. Šie žmonės mėgsta gaminti namuose, išmėginti naujus produktus. Jiems patinka ragauti užsienio virtuvių maistą, bet laiko tam užtenka nebent savaitgalį. Skubančių namo po darbo krepšelyje dažniausiai atsiduria ingredientai vakarienei. Kartais tai bus šviežios daržovės paprastoms, bet sveikoms salotoms, o kartais žmonės nevengia pasilepinti ir greituoju maistu“, – sako B. Čaikauskaitė.
Ieško „savos“ parduotuvės
Sugrįžtančios ir vis dažniau akcentuojamos lokalumo, bendruomeniškumo, kaimynystės idėjos taip pat veikia nedidelių parduotuvių labui. Lietuviai sekdami vakariečių pavyzdžiu šiandien jau nori eiti vakarieniauti į vietinį restoraną, atsigerti kavos į vietinę kavinukę, o apsipirkti – į šalia namų esančią parduotuvę. Kaip niekad ryškus tampa gyventojų poreikis aplink savo namus turėti visą reikiamą infrastruktūrą, apsipirkimo, pramogų ir rekreacijos vietas. Šiuolaikinis žmogus vis dažniau nori susitapatinti su vieta, kurioje gyvena – turėti barą ar parduotuvę, kuriuos galėtų vadinti savais. Pavyzdžiui, sostinėje stebima tendencija, kad anksčiau į miestų pakraščius ir priemiesčius išsikėlę gyventojai šiandien jau noriai grįžta arčiau centro, kur gali labiau įsilieti į vietos aplinką ir atmosferą.
„Pasitaiko, kad maža parduotuvė yra vienintelė artimiausioje kaimynystėje, todėl natūraliai tampa jei ne traukos centru, tai vieta, prie kurios esi pripratęs ir gali kasdien sutikti savo kaimynus. Stiprėjant bendruomenių ryšiams tokia parduotuvė gali tapti platforma įvairioms sveikintinoms iniciatyvoms. Kai kurios bendruomenės jau šiandien tam išnaudoja skelbimų lentas“, – sako B. Čaikauskaitė.
Lokalumo siekis itin juntamas naujuose, dar tik besikuriančiuose gyvenamųjų namų kvartaluose, kurių gyventojai – dažniausiai jaunos šeimos – nori ne tik patogiai įsikurti, bet ir užmegzti ryšį su kaimynais ir platesne bendruomene. Gyventojams svarbu jaustis tam tikros vietos dalimi. Prie šio pojūčio, be abejo, prisideda ir galimybė užsukus apsipirkti pasijusti kaip namuose, o į pardavėją ar kasininką kreiptis vardu. Būtent mažose parduotuvėse dažniau užsimezga betarpiškesni kliento ir pardavėjo santykiai – kasininkai dažnai pažįsta nuolatinius pirkėjus, žino, ką šie paprastai perka, pasiteirauja ir primena, jei žmogus ką pamiršta. Tokį bendravimą pirkėjai, be abejo, vertina ir dėl to dažniau apsilanko savo pamėgtoje mažoje parduotuvėje.
