„Mossack Fonseca” bendradarbiavo su 33 asmenimis ir įmonėmis, kurie buvo įtraukti į JAV Iždo departamento sudarytą sankcijų sąrašą, tarp jų – Irano, Zimbabvės ir Šiaurės Korėjos įmonės.
Maža to, nustatytas ryšys tarp šios įmonės ir Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų programos. Ši informacija gauta iš 11 mln. paviešintų „Mossack Fonseca“ vidinių dokumentų.
„Mossack Fonseca“ registravo bendroves kaip ofšorines įmones, veikusias jos pačios vardu, o tai reiškia, kad tikrųjų įmonių savininkų tapatybes atsekti itin sudėtinga, nes jos nefigūruoja viešuose dokumentuose. Dalis įmonių registruota prieš tarptautinių sankcijų taikymo pradžią, tačiau keliais atvejais „Mossack Fonseca” toliau atliko šių įmonių įgaliotinio vaidmenį net ir po to, kai jos buvo įtrauktos į „juodąjį sąrašą”, rašo BBC.
2006 m. įsteigtos „DCB Finance“ savininkai ir vadovai įsikūrę Šiaurės Korėjos sostinėje Pchenjane. Vėliau ši įmonė JAV Iždo departamento įtraukta į sankcijų sąrašą dėl paramos Šiaurės Korėjos režimui ir ryšių su banku, padėjusiu finansuoti režimo vykdytą branduolinių ginklų programą.
Nutekinti dokumentai atskleidė, kad „DCB France” savininkai – Šiaurės Korėjos valdininkas Kim Chol Samas ir britų bankininkas Nigelis Cowie, kuris taip pat ėjo į sankcijų sąrašą patekusios bendrovės „Daedong Credit Bank” vykdomojo direktoriaus pareigas.
Atrodo, kad „Mossack Fonseca“ nepastebėjo, kad šios įmonės savininkai ir vadovai įsikūrę Pchenjane ir susivokė tik tada, kai 2010 m. su jais susisiekė Didžiosios Britanijos Mergelių salų valdžia ir pasiteiravo apie kitą „Mossack Fonseca“ įsteigtą įmonę, kurios vadovai yra iš Šiaurės Korėjos. 2010 m. rugsėjo mėn. „Mossack Fonseca” nutraukė bendradarbiavimą su „DCB Finance“.
2013 m. Mergelių salų valdžios atstovai dar kartą susisiekė su „Mossack Fonseca“.
Domėtasi, kokios patikrinimo procedūros atliktos prieš 2006 m. įsteigiant „DCB Finance“. 2013 m. rugpjūčio 9 d. gautas laiškas iš „Mossack Fonseca“.
„Kol kas nenustatėme priežasties, dėl kurios palaikėme ryšius su „DCB Finance“ nuo 2006 m. prasidėjusio bendradarbiavimo nors žinojome ar turėjome žinoti, kad sankcijų sąrašuose atsidūrė Šiaurės Korėja“, - teigiama atsakymo laiške.
„Iš pat pradžių turėjome nustatyti, kad tai yra didelės rizikos įmonė“, - teigiama elektroniniame laiške.
Prieš N. Cowie nebuvo imtasi sankcijų ir jis tikino, kad „DCB Finance“ įsteigta teisėtais verslo tikslais ir jis visą savo vadovavimo laikotarpį nieko nežinojo nei tiesiogiai, nei netiesiogiai apie jokius pavedimus, atliktus į sankcijų sąrašą patekusiai įmonei ar kokiu nors neleistinu tikslu.
B. al Assado pusbrolis
Dėmesį traukia ir dar vienas atvejis.
Rami Makhloufas – Sirijos prezidento Basharo al Assado pusbrolis, kurio turtai siekia 5 mlrd. JAV dolerių (4,39 mlrd. eurų). 2008 m. JAV Iždo departamentas įtraukė šio asmens pavardę į sankcijų sąrašą, nes pripažino R. Makhloufą „režimo dalimi“ ir asmeniu, manipuliavusiu Sirijos teisine sistema ir panaudojusiu Sirijos žvalgybininkus verslo konkurentams įbauginti.
„Mossack Fonseca“ savo ruožtu ir toliau atstovavo šešioms R. Makhloufui priklausančioms įmonėms, įskaitant ir „Drex Technologies“, nepaisant šiam asmeniui imtų taikyti apribojimų.
Skandalinguosiuose dokumentuose taip pat minimas HSBC skyrius Šveicarijoje, „Drex Technologies“ teikęs finansines paslaugas.
2010 m. praėjus dviem metams nuo sankcijų taikymo pradžios HSBC parašė „Mossack Fonseca“ elektroninį laišką, kuriame teigia tikėjusi, kad „Drex Technologies“ – geros reputacijos įmonė.
Vidinis „Mossack Fonseca“ kontrolės departamento laiškas taip pat liudija apie tai, kad HSBC darbuotojai, bendradarbiavę su „Drex Technologies“, žinojo, kas toks R. Makhloufas.
„Susisiekėme su HSBC, kurie teigė kuo puikiausiai susipažinę su faktu, kad ponas Makhloufas yra Sirijos prezidento pusbrolis“, - teigiama 2011 m. vasario 17 d. siųstame elektroniniame laiške.
„HSBC banko kontrolės departamentai ne tik Ženevoje, bet taip pat ir centrinėje būstinėje Londone žinojo apie poną Makhloufą ir patvirtino, kad jų tai neglumina“, - teigiama laiške.
„Glaudžiai bendradarbiaudami su valdžios atstovais kovojame su nusikalstamumu ir laikomės sankcijų. Mūsų politika aiški: ofšorinės sąskaitos gali būti atviros tais atvejais, kai klientai yra nuodugniai tikrinami, kai valdžios atstovai prašo prieigos prie sąskaitos veiklos stebėjimo tikslais arba tais atvejais, kai sąskaita įšaldoma dėl sankcijų numatomų prievolių“, - teigiama paviešintame susirašinėjime.
Parama pilietiniam karui
„Mossack Fonseca“ nutraukė visus ryšius su R. Makhloufu 2011 m. rugsėjo mėn. praėjus devyniems mėnesiams po pirmos rekomendacijos taip pasielgti.
Vis dėlto nutekinti dokumentai atskleidžia, kad ši Panamoje įsikūrusi teisės įmonė teikė paslaugas dar vienai 2014 m. į JAV sankcijų sąrašą įtrauktai įmonei – „Pangates International Corporation Limied“.
JAV iždo departamentas nustatė, kad ši įmonė tiekė Sirijos režimo kariniams lėktuvas reikalingų degalų pilietinio karo periodu.
Paviešinti dokumentai rodo, kad „Mossack Fonseca“ bendradarbiavimą su naftos bendrove pradėjo 1999 m. Praėjus 9 mėnesiams nuo sankcijų įsigaliojimo „Mossack Fonseca“ vis dar tvarkė „Pangates International Corporation“ dokumentus ir garantavo, kad šios Seišelių įmonės reputacija yra tinkama.
Visa tai tęsėsi net iki 2015 m. rugpjūčio mėn., kai „Mossack Fonseca“ pagaliau pažino, kad šį įmonė yra įtraukta į „juodąjį sąrašą“ ir informavo apie tai atitinkamas finansų priežiūros tarnybas Seišeliuose.
„Niekada sąmoningai nesuteikėme leidimo naudotis mūsų įmonėmis asmenims, turintiems ryšių su Šiaurės Korėja ar Sirija. Laikomės atitinkamų procedūrų, kurios mums padeda tokius asmenis nustatyti, kiek tik tai yra įmanoma“, - teigė „Mossack Fonseca“.
Panamos prezidentas Juanas Carlosas Varela BBC teigė, kad jo vadovaujama šalis nori prisidėti prie visų tyrimų, kurie bus pradėti dėl paviešintų dokumentų bet kurioje šalyje.
„Esame atvira valstybė“, - pareiškė jis.
