2010 m. KTU baigiau Informatikos bakalauro studijas ir 2012 m. KTU baigiau Programų sistemų inžinerijos magistrantūros studijas. Šiuo metu dirbu programuotoju ir jau turiu sukaupęs daugiau kaip 6 metų darbo stažą IT srityje. Nedaug, tačiau vis šis tas.
Natūralu, kad pabaigus studijas ir keletą metų padirbėjus į buvusias studijas pradedi žiūrėti šiek tiek kitaip. Tad norėčiau pasidalinti keliais mitais apie Informatikos studijas ir savo požiūriu į jas.
1) „Universiteto tikslas yra išmokyti studentus programuoti.“
Manau, kad ne. Bakalauro studijų tikslas yra suteikti įvairių sričių (programavimo, operacinių sistemų, tinklų, kompiuterinės grafikos ir pan.) pagrindus, o vėliau jau pats gali savarankiškai gilintis į dominančią sritį. Patinka programuoti? Rinkis programuotojo darbą. Patinka administruoti sistemas? Rinkis sistemų administratoriaus arba „DevOps“ darbą. Patinka darbas su kompiuteriniais tinklais? Rinkis tinklų administratoriaus darbą. Patinka kurti kompiuterinę grafiką? Rinkis animatoriaus ar dizainerio darbą ir t.t. Klausai įvairių paskaitų ir lauki, kuris tave „užkabins“.
2) „Man darbe nei matematikos, nei fizikos nereikės“.
Kai aš studijavau bakalaure, matematika buvo dėstoma 3,5 metų iš 4. Tik vis kitais pavadinimais – „Matematika 1“, „Matematika 2“, „Diskrečioji matematika“, „Operacijų tyrimas“, „Taikomoji matematika“ ir t.t. Fizika buvo dėstoma du semestrus. Man tiek matematika, tiek fizika patikdavo, tačiau kam reikėjo tų modulių, supratau tik vėliau. Šie moduliai buvo skirti „pralaužyti galvą“ – išmokyti mąstyti. Iš dalies lavina ir algoritmavimo įgūdžius, kadangi darbe daug kas „susiveda“ į algoritmo rašymą arba sprendimo ieškojimą. Visai kaip matematikoje arba fizikoje.
3) „Programuotoju nebūsiu“.
Mano draugas, dar kai buvau antrame bakalauro studijų kurse, įsidarbino programuotoju. Jis tuo metu buvo ketvirtakursis. Jis manė, kad šis darbas yra laikinas, skirtas „prisidurti“ prie stipendijos. Taip buvo dėl to, kad programuoti jam nepatiko ir, kaip jis pats pasakė, „programuotoju nebūsiu“.
Praėjo jau daugiau kaip 6 metai ir ką Jūs manote? Jis iki šiol dirba programuotoju! Taip kad, kaip sako lietuvių patarlė, „nespjaukite į vandenį, nes gali tekti jį gerti“. Jei Jums nepatinka dirbti su „Linux“ komandine eilute universitete, dar nereiškia, kad ateityje neadministruosite didelio „Linux“ serverių klasterio.
4) „Šito modulio man nereikės“.
Kai studijavau bakalaure, buvo toks modulis „Elektros grandinių teorija“. Man pasisekė – dėstė labai geras dėstytojas, toks, apie kurį sakoma „prie bajerio“. Modulis nebuvo lengvas, tačiau jame buvo įdomių dalykų (pavyzdžiui, paieškokite internete kas yra „Menamas vienetas“). Vienas mano kolega šį modulį atsiskaitė, bet per daug nesigilino į jį. Kažkada susitikus, sako: „Gaila, kad per daug nesimokiau elektros grandinių teorijos... Dabar darbe kaip tik šito reikia ir viską reikia nuo nulio mokytis“. O jo darbas susijęs su automatikos programavimu – jis kuria programines sistemas, skirtas valdyti dideles gamyklas. Ir paaiškėjo, kad šiam darbui reikia daug žinių iš vieno modulio, kuris buvo dėstomas bakalaure.
Ir pabaigai – geras patarimas. Studentai turi vieną didelį pliusą – jūs turite nemažai laisvo laiko. Per paskaitas, po paskaitų, savaitgaliais ir t.t. Tad jį panaudokite prasmingai! Nepatingėkite laisvu laiku gilintis į dominančią sritį, programuoti, o savo programas demonstruokite viešai. Pavyzdžiui, „GitHub“ Taip Jūs ne tik geriau pramoksite programuoti, bet gal net pavyks sukurti produktą, kurį naudos visas pasaulis! Pavyzdžiui, kaip rašo vienos garsiausių vaizdo redagavimo programos „VirtualDub“ autorius, ši programa yra „Proof that I had too much free time in college“ (liet. tai įrodymas, kad besimokydamas koledže turėjau per daug laisvo laiko). Tad, gal ir Jums taip pavyks?
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!