Kalnų Karabacho žmonės tebegyvena nuolatinės parengties karui sąlygomis. Nors karas seniai baigėsi, bet galutinis taškas nepadėtas. Kalnų Karabachas, įsiterpęs į Azerbaidžano teritoriją, tebėra rusenančio konflikto zona. Buferinėje zonoje, skiriančioje nuo Azerbaidžano, susišaudymai nėra naujiena, bet šįkart šūviai – ne pavieniai.
„Pagal turimą informaciją iš Kalnų Karabacho, per susišaudymus fronto linijoje priešas patyrė didelių nuostolių – neteko karių ir amunicijos. Karabacho pajėgos numušė du sraigtasparnius ir bepilotį, sunaikino tris šarvuočius“, – sakė Armėnijos gynybos ministerijos atstovas Artsrunas Hovhanesianas.
Baku pripažino – neteko 12 karių ir sraigtasparnio, nors anksčiau neigė. Tvirtina, kad jo kariai užėmė kaimą ir strategines aukštumas, nors anksčiau aiškino, kad neva tik gynėsi, nes buvo apšaudyti didelio kalibro artilerija ir granatsvaidžiais.
Pasak Armėnijos, Azerbaidžano kariuomenė tankais ir karo lėktuvais, šaudydama artilerijos pabūklais, veržėsi per Kalnų Karabacho gynybos liniją. Žuvo 12 metų armėnas berniukas, dar keli vaikai sužeisti.
Griūvant Sovietų Sąjungai prasidėjo konfliktas dėl Kalnų Karabacho, žuvo apie 30 tūkst. žmonių, nes Azerbaidžanui oficialiai priklausęs regionas nusprendė pasitraukti iš jo sudėties – daugumą gyventojų sudaro etniniai armėnai.
Derybos dėl taikos stringa daug metų. Kai Azerbaidžano ir Armėnijos lyderiai lankėsi Vašingtone, viceprezidentas Joe Bidenas ragino siekti tvirto susitarimo dėl taikos. Amerika kartu su Rusija ir Prancūzija ilgus metus tarpininkavo derybose. Po šios nakties susišaudymo Maskva susisiekė ir su Jerevanu, ir su Baku, ragino laikytis paliaubų, nors ginklus parduoda abiem šalims.
Į Azerbaidžano teritoriją įsiterpusį Kalnų Karabachą kontroliuoja vietinių armėnų pajėgos ir Armėnijos kariuomenė, nuo Azerbaidžano skiria vadinamoji buferinė zona, kuri dažnai pažeidžiama. Naftos bei dujų turtingas Azerbaidžanas, kurio išlaidos kariuomenei viršija visą Armėnijos biudžetą, nuolat grasino jėga atsiimti Kalnų Karabachą, jeigu derybos ir toliau bus bevaisės. Rusijos palaikoma Armėnija tvirtina, kad atremtų puolimą.
Lietuva reiškia gilų susirūpinimą dėl pranešimų apie plataus masto paliaubų pažeidimus ties kontaktų linija Kalnų Karabacho konflikto zonoje ir griežtai smerkia jėgos panaudojimą bei reiškia užuojautą dėl žuvusiųjų.
Šeštadienį Lietuvos užsienio reikalų ministerija dėl susidariusios situacijos išplatino pranešimą.
Jame teigiama, kad ministras Linas Linkevičius pakvietė abi konflikto puses nedelsiant nutraukti karinės jėgos naudojimą ir laikytis įsipareigojimų ieškoti taikaus konflikto sprendimo būdų.
„Lietuva remia taikų Kalnų Karabacho konflikto sprendimą derybų keliu ir ESBO Minsko grupės kopirmininkų tarpininkavimo pastangas taikiai sureguliuoti konfliktą, remiantis esminiais JT Chartijoje ir Helsinkio baigiamajame akte įtvirtintais jėgos nenaudojimo, žmonių apsisprendimo ir teritorinio vientisumo principais“, – rašoma pranešime.