Spūstyse praranda pusę milijardo
Vilniaus meras Remigijus Šimašius mano, kad eismo sąlygos sostinėje nėra tokios geros, kokios galėtų būti. „Matome, kad rytinio ir vakarinio piko metu tam tikrose vietose tikrai susidaro nemenkos spūstys ir miestiečiai jose praranda nemažai laiko. Didžiausia problema yra toliau nuo centro gyvenančių vilniečių kelionės į darbus ir namo. Jei pažiūrėsime, į centrinę miesto dalį, tai čia didelės bėdos tikrai nėra. Bet visai kas kita, kai kalbame apie centro prieigas“, – DELFI sakė R. Šimašius.
„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis daro prielaidą, kad spūstyse vilniečiai kasmet praranda kone pusę milijardo eurų. Prieš kelias dienas paskelbtame komentare N. Mačiulis skaičiavo, kad Vilniuje yra registruota apie 210 tūkst. automobilių – net jei kasdienėms kelionėms naudojama tik pusė jų, o jų vairuotojai tose kelionėse praleidžia vieną valandą, išeina, kad iš viso per metus spūstyse prarandama 24 milijonai valandų. O tai yra 480 mln. eurų nesukurto bendrojo vidaus produkto.
„Savivaldybės tikslas yra, kad vilniečių kelionės būtų kuo trumpesnės. O tai galima pasiekti tik kompleksiniais sprendimais – skatinant daugiau žmonių persėsti į viešąjį transportą, rinktis keliones dviračiais ar pėsčiomis ir, žinoma, gerinant automobilių kelių infrastruktūrą, nes vis tiek nebus taip, kad niekas savo automobiliais nevažiuos“, – teigė R. Šimašius.
Gatvių iki begalybės nepraplatinsi
Pasak sostinės vadovo, situacija žymiai pagerėti turėtų 2017 m. užbaigus trečiąjį Vakarinio aplinkkelio etapą, taip pat nutiesus planuojamą Šiaurinę gatvę, kuri šį aplinkkelį sujungtų su Žirmūnais. Tuomet pravažiuoti tokias problemines vietas kaip žiedas į Ukmergės gatvę, Žalgirio gatvės ir Konstitucijos prospekto susikirtimas, Narbuto gatvė ar Justiniškių – Rygos – Laisvės pr. sankryža turėtų būti lengviau.
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobilių transporto katedros vedėjas Saugirdas Pukalskas sutinka, kad Vakarinis aplinkkelis pagerins eismo sąlygas Vilniuje, tačiau daugiau erdvės gatvių tinklo plėtrai jis nebelabai mato. Anot pašnekovo, sąlygų automobiliams gerinimas – puiku, bet tai gresia savotišku užburtu ratu.
„Žinoma, tas aplinkkelis yra gerai, nuo kai kurių gatvių jis tikrai nuims nemažą srautą. Bet nemanau, kad tolimesnė gatvių plėtra yra tinkamas kelias. Jei važiuoti automobiliais bus patogiau, jais ir važiuos daugiau žmonių. Tada vėl reikės galvoti, ką daryti su išaugusiu automobilių skaičiumi. Juk neišeis iki begalybės platinti gatvių, ateis laikas, kai tam reikės pradėti griauti namus“, – DELFI svarstė S. Pukalskas.
Pasak Vilniaus mero, palengvinti gyvenimą vairuotojams bei užtikrinti didesnį kai kurių gatvių pralaidumą turėtų ir smulkesni eismo organizavimo pokyčiai, kurie buvo neseniai įgyvendinti ar įvyks artimiausiu metu. Pirmiausia jie susiję su šviesoforiniu kai kurių sankryžų reguliavimu.
Pavyzdžiui, vasario mėnesį atsirado atskira posūkio sekcija iš Upės gatvės sukant į Kalvarijų gatvę. Taip pat ketinama įrengti šviesoforus dabar nereguliuojamose J. Kubiliaus ir P. Lukšio gatvių sankryžoje bei Savanorių prospekto ir Sausupio gatvių sankryžoje. Papildomos šviesoforų sekcijos kairiesiems posūkiams atsiras ir Kareivių ir Žirmūnų gatvių sankryžoje.
„Kuo greičiau bus įveikiamos sankryžos, tuo sklandžiau vyks visas eismas. Todėl tam skiriame didelį dėmesį, čia galima prisiminti ir vadinamuosius geltonus tinklus, ir naujus šviesoforus. Be to, kai kuriose sankryžose naujas šviesoforinis reguliavimas žymiai padidins ir pėsčiųjų bei dviratininkų saugumą“, – teigė R. Šimašius.
Išeitį mato tik viešajame transporte
VGTU profesoriaus S. Pukalsko teigimu, pagrindinis sostinės eismo problemų sprendimo kelias – tai viešojo transporto patrauklumo didinimas. Pasak jo, jei žmonės nenorės važiuoti miesto transportu, jokie esminiai eismo sąlygų pokyčiai į gerąją pusę niekuomet neįvyks.
„Būtina populiarinti viešąjį transportą. Bet su tokiu, koks jis dabar yra, tai nelabai pavyks. Transporto priemonių parkas senas, nekomfortiškas, maršrutai suplanuoti netinkamai ir žmonėms yra nepatogūs“, – vardijo S. Pukalskas.
Jo manymu, į bendrą viešojo transporto sistemą turėtų būti integruoti ne tik miesto autobusai ir troleibusai, bet ir traukiniai bei tarpmiestiniai ir priemiestiniai autobusai. Tuomet viešasis transportas taptų patrauklesnis ir priemiesčiuose gyvenantiems vilniečiams.
„Jei žmogus vienu kartu galėtų suplanuoti ir įsigyti vieną bilietą visai savo kelionei, kad ir kiek skirtingų transporto priemonių jam prireiktų, viešasis transportas įgytų papildomų pliusų“, – teigė S. Pukalskas.
R. Šimašius pripažįsta, kad nors viešasis transportas pastaruoju metu kiek pagerėjo, jo keleivių skaičius neauga. Anot Vilniaus mero, tai turėtų pasikeisti iš esmės atnaujinus miesto autobusų parką, o patį viešąjį transportą priartinus prie gyventojų.
„Kelionė viešuoju transportu gal ir trumpesnė, bet dabar daliai žmonių ji nėra patraukli, dėl autobusų ir troleibusų kokybės, nepatogiose vietose išsidėsčiusių stotelių ir net vėlavimo – yra maršrutų, kuriuose gal tik trečdalis transporto atvažiuoja nurodytu laiku. Per ateinančius trejus metus atnaujinsime visą autobusų parką, taip pat tvarkome stoteles, įrengiame jas tose vietose, kurios žmonėms bus patogesnės. Tada keliones miesto transportu rinksis daugiau vilniečių, automatiškai mažės ir spūstys gatvėse“, – kalbėjo R. Šimašius.
