Po protokolo pasirašymo "Žinių ekonomikos forumo" tarybos pirmininkas Vytautas Naktinis žurnalistams sakė, kad vadinamieji mokslo ir technologijos slėniai jau veikia, tik jie nebuvo iki šiol taip įvardyti. Dabar juos, pasak V.Naktinio, reikia parodyti visuomenei.
V.Naktinio teigimu, kurti žinių ekonomikai pinigų iš Vyriausybės specialiai neprašoma, tačiau būtų gerai, kad turimos lėšos būtų efektyviai paskirstomos, pavyzdžiui, kompiuterizuojant mokyklas, bei naudojamos finansuoti kitoms sritims, kurios vėliau savaime duotų naudos žinių visuomenei.
Ketinimų protokole numatyta, kad Vilniaus savivaldybė turės parengti strateginį planą, numatantį pažangios visuomenės ir žinių ekonomikos plėtros perspektyvas, ketinama pasitelkti įvairių užsienio fondų paramą žinių ekonomikos plėtrai įgyvendinti, skatinti privataus Lietuvos ir užsienio kapitalo dalyvavimą, kurti reikalingą infrastruktūrą.
Vilniaus universitetas turės įsteigti biotechnologijų, lazerinių technologijų, informacinių ir kitų šiuolaikinių technologijų plėtros ir studijų centrus, dalyvauti kuriant ir įgyvendinant Vilniaus žinių ekonomikos branduolių Saulėtekyje ir Visoriuose plėtros koncepciją.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas planuoja įkurti Žinių ekonomikos informacinį centrą, prisidėti prie bendrų žinių visuomenės plėtros projektų. "Žinių ekonomikos forumas" ketina diegti verslo ir mokslo bendradarbiavimo būdus, bendradarbiauti su universitetais, kad mokslinių tyrimų rezultatai taptų produktais, galinčiais konkuruoti tarptautinėje rinkoje.
Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka pabrėžė, kad sėkmingo žinių visuomenės kūrimo sąlyga yra verslo, mokslo ir Vyriausybės bendradarbiavimas.
Prieš pasirašant ketinimų protokolą kalbą konferencijoje sakęs Vilniaus meras Artūras Zuokas pažymėjo, kad Šiaurės miestelio teritorijoje ketinama įsteigti Lietuvoje analogo kol kas neturintį informacijos technologijų verslo plėtros inkubatorių "Interneto namai", skatinsiantį informacijos technologijų naujoves.
Miesto meras pabrėžė, kad svarbiausias tikslas, kurį šiuo metu turėtų kelti ne tik Vilnius, bet ir visa Lietuva - siekti, kad Vilnius gautų "EuroCity" statusą, kuris lemtų didesnę Europos Sąjungos paramą miestui, didintų tarptautinio verslo susidomėjimą investicijų galimybėmis Vilniuje.
A.Zuokas ragino apsispręsti ir imtis radikalių sprendimų, turinčių įtakos žinių ekonomikos plėtrai, kuriai būtinos sąlygos - universitetų, mokslo tyrimo institutų, verslo ir aukštos kvalifikacijos darbuotojų buvimas bei gera susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra.
Konferencijoje "Kaip kursime žinių ekonomiką Lietuvoje", kurioje dalyvauja valstybės institucijų, privačių bendrovių bei akademinės visuomenės atstovai, diskutuojama apie valstybės ir savivaldybių vaidmenį skatinant žinių ekonomikos plėtrą, verslo ir mokslo santykį šalyje ir pasaulyje, Lietuvos integracija į žinių ekonomika pagrįstą pasaulio bendruomenę, aptariama išlaidų mokslui tema.
Dabar Lietuvoje veikia daugiau nei 200 informacijos technologijų, telekomunikacijų, lazerių ir biotechnologijų bei mechatronikos įmonių, kurios sukuria daugiau nei 10 proc. bendrojo nacionalinio produkto (BNP). Žinių ekonomikos įmonių augimo sparta šalyje siekia 30-35 proc. per metus.