Vis dėlto aštuntojo dešimtmečio pabaigoje, kai Christopheris Laschas, Amerikos istorijos profesorius, parašė knygą “Narcisizmo kultūra: Amerikos gyvenimas mažėjančių lūkesčių amžiuje”, ankstyvosios viltys išblėso. Didėjo nerimas dėl pasaulinio užterštumo ir gamtinių žemės išteklių išsekimo. Šiame dešimtmetyje – karas Viduriniuose Rytuose, Vietnamo karo pabaiga, aukščiausių Amerikos vyriausybės sluoksnių korupcija – Votergeito byla ir Niksono atsistatydinimas, naftos krizė, raudonieji khmerai Kambodžoje, derlingą žemę pavertę žudynių lauku. Ir kasdien apie pasaulio negandas į visus vakariečių namus pranešanti televizija.
Aštuntojo dešimtmečio pradžioje kyla kalbos apie “grįžimą į gamtą” – daug jaunų žmonių palieka savo namus ir keliasi į komunas kaimuose, ieškodami paprastesnio gyvenimo. Šis poreikis galbūt buvo būdas numaldyti nerimą dėl taip sparčiai besikeičiančio pasaulio.
Tuo pačiu tai buvo gausėjančios prabangos laikas. Šukuosenos atspindėjo abi šios socialinės monetos puses. Miuziklas “Hair” šlovino Ruso idealą – natūralų žmogų, ilgais plaukais, nuogą, nesužalotą civilizacijos.
Greitėjantys technologiniai pokyčiai lėmė ir nostalgišką norą grįžti į ankstesnių laikų paprastumą. Dešimtmečio pabaigoje Olivia Newton John ir Johnas Travolta suvaidino miuzikle “Grease”, kuriame grįžtama į šeštąjį dešimtmetį.
Troškimas grįžti į gamtą, pirmą kartą išreikštas hipių ir gėlių vaikų septintajame dešimtmetyje, veikiausiai pasiekė paradoksalią viršūnę anarchistiniame pankų judėjime aštuntojo dešimtmečio viduryje. Didėjantis suvokimas, koks iš tiesų yra globalus pasaulis, lėmė didėjantį nerimą dėl prarastų šaknų.
Šis judėjimas kilo Londone. Pankams “gamta” buvo didmiesčio džiunglės. Susiformavo nauja gentis. Nepaprastai nudažyti plaukai parodė, kaip galima nutiesti simbolinį ryšį tarp didmiesčių ir Šiaurės Amerikos indėnų. Plaukai, sutepti želė, suformuoti spygliais, odiniai drabužiai, papildyti metalo detalėmis, smeigtukais persmeigtos ausys ir nosys rodė priešiškumą elitui ir valdžiai. Vis dėlto greitai šį radikalų gatvės stilių ėmė mėgdžioti dizaineriai, kaip Vivienne Westwood, kurdami savotišką “anti-madą”, antivartotojišką grunge stilių, ir judėjimas devintojo dešimtmečio pradžioje sunyko.
Natūralūs hipių plaukai ir pankų ševeliūros simbolizavo opoziciją įsigalėjusiai socialinei tvarkai. Kita vertus, grįžo ilgalaikės šukuosenos. Ilgalaikės šukuosenos – plaukų formavimo būdas, kurį 1904 metais sukūrė vokiečių kirpėjas Karlas Nessleris.
Garbanos buvo formuojamos naudojant elektrinį prietaisą. Plaukai buvo šiaušiami, kerpami trumpai, sluoksniuojami, garbiniuojami, daroma ilgalaikė šukuosena. Aštuntajame dešimtmetyje buvo itin populiarūs plaukų dažai, ypač raudoni.
Šviesiaodžiai garbiniavosi plaukus, juodaodžiai dažė ir tiesino, pankai stengėsi atrodyti kaip mohikanai, o skinhead’ų trumpa šukuosena, kilusi iš Londono dokų darbininkų klasės, tapo agresijos ir chuliganizmo ženklu.
Veikiausiai pati žinomiausia dešimtmečio šukuosena – iš televizijos šou “Čarlio angelai”, kuriame vaidino gražioji Farrah Fawcett Majors. Šios nuostabiai dailios moters plakatai puošė daugelio koledžų miegamuosius.
Aštuntajam dešimtmečiui einant į pabaigą, valdžią Anglijoje perėmė geležinė ledi Margaret Thatcher su radikaliojo konservatyvizmo pažiūromis. Pasaulyje jau juntami globalūs kultūrinių pokyčių vėjai.
