Viduramžių dvasia
D. Murauskienė aiškina, kad žodis pomanderis iš prancūzus kalbos išvertus reiškia „obuolys ir kvapas“. Tiesa, tikslaus lietuviško vertinio šiam terminui nėra.
„Tai viduramžių papuošalas. Tiesa, tuomet jie buvo auksiniai, filigraniniai, su deimantais, rubinais. O čia yra keramika bei akmenys ir stiklas. Tai yra mano pomanderio interpretacija“, - sako D. Murauskienė.
Tačiau pomanderis nėra tik eilinis papuošalas. Tai kvepiantis aksesuaras, o kvapą gali pasirinkti pats klientas.
„Tai yra kvepiantis papuošalas – tuščiaviduris, o viduje natūrali vilna, kurią galima kvepinti. Žmogus pats gali naudoti eterinius aliejus ar kvepalus“, - sako keramikė.
Viduramžiais pomanderiai taip pat turėjo savo funkciją. Juos buvo pamėgusios ir raganos.
„Pomanderiai buvo skirti paslėpti savo kvapą. Žinome, kaip seniau buvo su higiena, tai buvo geriau daugiau pasikvepinti ir paslėpti savo kvapą, arba privilioti, arba kaip tik atstumti. Nuo maro saugodavosi, į pomanderius kišdavo įvairių žolių. Ir maginiais tikslais. Dabar kai kuriems žmonėms labai svarbu tam tikri akmenys – vienas nori būtinai, kad būtų agatas, kitas nori būtinai kvarco. Kitas žiūri tiesiog grožį, kitas nori žvangančio – kiekvienas su savo poreikiais“, - pasakoja D. Murauskienė.
Komponentai suvedė į verslą
Keramika D. Murauskienė susižavėjo dar mokykloje, o vėliau jos gyvenime atsirado ir viduramžių dvasia – moteris susižavėjo to meto šokiais ir pamažu viduramžiai ją įtraukė. Dabar sudėjus visus komponentus gimė verslas.
„Anksčiau dalyvavau rekonstrukcijos klube, šokau su ugnimi, viduramžiškus šokius. Tai man viduramžiai jau nuo 17 metų buvo kažkas ypatingo. Keramika dar nuo mokyklos laikų, nuo 6-os klasės. Mano draugės domėjosi eteriniais aliejais tai taip viskas susidėjo į vieną – aromaterapija, viduramžiai, keramika ir gavosi toks dalykas. Tai greitai pradėjo sklisti, visiems jų prireikė. Sako: aš senai jų ieškojau ir neradau. Dabar aš siuntinėju ir jau nebespėju. Šiandien ir į Olandiją, ir Angliją siunčiau“, - sako D. Murauskienė.
Nemaža dalimi prie verslo sėkmės prisidėjo ir aromatų terapijos mėgėjai.
„Aš neįsivaizdavau, kad tiek daug yra aromaterapeutų. Jų parduotuvytės yra ir Marijampolėje, ir Vilniuje, ir Kaune. Jie prekiauja savo kvepalais ar eteriniais aliejais, muilais, aliejais ir kitais dalykais. Žmonės ieško dovanų ir taip ateina pas mane“, - sako D. Murauskienė.
Orkaitėje neiškepsi
Kauno senamiestyje įrengtoje nedidelėje, tačiau jaukioje studijoje „Murdeko“ D. Murauskienė „kepa“ pomanderius. Kepa tikrąja to žodžio prasme.
„Iš pradžių daromas ruošinys, jis degamas 1050 laipsnių temperatūroje. Orkaitėje neiškepsi, - juokiasi keramikė, - Vieną parą dirbiniai dega. Tuomet jie ištraukiami ir glazūruojami. Tada antrą kartą kišu į krosnį, kur laikau dar dvi paras. Ištraukus ir atvėsus suvėrinėju grandinėles, dedu akmenis, kišu vilnas“.
Kaunietė sako, kad per savaitę pagamina keliolika pomanderių ir kitų papuošalų. Be to, čia vyksta ir užsiėmimai moterims.
“Ateina labai įvairūs žmonės – pradedant studentėmis, kurios pavargsta nuo informacijos srauto. Ateina ir moterys jau turinčios anūkų. Yra dalis žmonių, kurie yra meniškos sielos, nori išbandyti. O kita dalis yra žmonės, kurie sėdi prie kompiuterių – yra dirbančių teisme, yra buhalterių. Jos pavargsta nuo sėdimo darbo ir čia ateina kaip į terapiją – pailsėti, pasikrapštyti, įsijaučia, užsibūna. Sako, kad čia labai geras poilsis“, - sako D. Murauskienė.
Kainos
Keramikė prieš dvejus metus pagamino pirmuosius pomanderius, vėliau sugalvojo suorganizuoti savo darbų fotosesiją.
„Kai nuotraukas paskleidžiau internete žmonių pradėjo daugėti, o dabar jų jau nemažai. Moterys, kurios nelabai nori išsiskirti perka širdies formos pomanderius. Kitos, kurios domisi joga ir meditacija, joms įdomiau rytietiškos formos. Jos žiūri ne tik į vizualų vaizdą, bet ir koks akmuo pakabintas“, - sako kaunietė.
Keramikė gamina ne tik pomanderius – čia galima rasti ir įvairius kitus papuošalus, ir muilines, ir net elnio ragus primenančius vyno kamščius.
„Idėjos gimsta įvairiai. Štai buvo dėdės, kuris yra medžiotojas, gimtadienis ir mano mergaitė žaidė su elnio ragais. Ir kitą dieną atėjus į darbą nejučia pradėjau gaminti – net nemaniau, kad man taip užsifiksavo“, - sako D. Murauskienė.
Beje, menininkė jau pastebėjo, kad internete galima rasti jos darbų kone identiškų kopijų.
„Visi mes semiamės idėjų – žiūrime internete, kas ką daro. Kartais net nepajauti, kai padarai ir žiūri, kad tai jau kažkur matyta. Idėjų semiamės iš gamtos, interneto. Visi kažkur žiūri. Tačiau tuomet nereikia skelbti, kad tai jų kūryba“, - sako D. Murauskienė.
Verslininkės sukurtas pomanderis kainuoja 25 eurus. Muilinės – 8-10 eurų.
