Tėvus labai išgąsdina netikėtas vaiko nualpimas. Mažylis dažniausiai nespėja ar dar nemoka pasiskųsti dėl blogos savijautos (spengimo ausyse ar pykinimo), todėl sąmonės praradimas būna labai netikėtas aplinkiniams. Alpimas gali pasireikšti nuo perkaitimo ar nuo staigaus išgąsčio – bet kuriuo atveju vaikas išblykšta, odą šmuša šaltas prakaitas.
Alpimas – nepakankamas kraujo tiekimas į smegenis, todėl paguldykite mažylį taip, kad kojos būtų truputį pakeltos, o galva nuleista žemiau. Tokiu būdu pagerės kraujotaka į smegenis. Pagal galimybes atvėsinkite mažylį, atlaisvinkite nuo aptemptų drabužių, pamojuokite, kad vaikas gautų gaivesnio oro, galite apipurkšti veidą šaltu vandeniu. Net jeigu jūsų vaikas ir labai greitai atsigavo, tegul ramiai paguli iki tol, kol savijauta tikrai pagerės. Negąsdinkite mažylio grasinimais: ,,gulėk, nes bus blogiau!“. Geriau pasiūlykite pažiūrėti į debesis ar pavartyti knygelę.
Dažniausiai vaikai nualpsta vasarą dėl ištikusio saulės smūgio. Net maudantis vėsiame vandenyje vaiką gali ištikti saulės smūgis, kai perkaista ne visas kūnas, bet tik galva. Štai kodėl kepurėlė nuo saulės yra būtina net maudymosi metu.
Kai ištinka lengvas saulės smūgis, vaikas skundžiasi ūžimu ausyse, jį pykina, skauda galvą. Padažnėja širdies plakimas, pakyla temperatūra, kartais pasireiškia traukuliai. Pačiais sunkiausiais atvejais – gilus nualpimas (apmirimas) pavojingas gyvybei. Mažylį pasodinkite pavėsyje, atlaisvinkite drabužius, ant galvos uždėkite sudrėkintą rankšluostį ar bet kokį šaltą daiktą. Visą kūną ištrinkite šlapiu rankšluosčiu arba degtine, būtinai duokite vaikui atsigerti mažais gurkšneliais šalto vandens (geriausia mineralinio). Jokiais atvejais neduokite prakaitą varnčių vaistų, aspirino ir t.t.
Panašus į saulės smūgį yra ir šiluminis smūgis. Toks smūgis dažniausiai ištinka tvankioje patalpoje. Vaikų (ypač maitinamų krūtimi amžiaus), kūno termoreguliacija dar nesusiformavusi. Šią funkciją apsunkina didelis patalpos oro drėgnumas, dėl to sutrinka prakaito išsisikyrimas. Rezultatas – kritinis skysčių sumažėjimas organizme. Kraujas tampa tirštesnis, sutrinka druskų apykaita organizme, dėl to sumažėja deguonies patekimas į smegenis. Pirmieji šiluminio smūgio požymiai – suglebimas, pykinimas, galvos skausmas, galvos svaigimas. Kūną išmuša lipnus prakaitas, pasikeičia vaiko judesiai, gali prasidėti nualpimas ar traukuliai.
Jeigu vaikas nualpo, būtinai kvieskite gydytoją arba vežkite vaikutį į ligoninę. Kol tai darysite, paguldykite mažylį, pasistenkite, kad jis gautų gryno oro (važiuojant automobiliu – atverkite langą). Ant galvos, kaklo ar šonų dėkite šaltus kompresus. Galima vaiką pilnai įsukti į šlapią paklodę – dėl vandens garavimo ji bus šalta ir veiks kaip vėsinantis kompresas. Norėdami pagreitinti vėsinimą, galite įjungti ventiliatorių. Lauko sąlygomis neturint tokių priemonių padės apliejimas šaltu vandeniu ar kūno vėsinimas užberiant žemėmis.
