Nenurodyti atlyginimo – plačiai naudojama praktika
„Paprastai atlygis nenurodomas dėl vienos iš šių priežasčių: arba tai įmonės politika ir siekis apsaugoti konfidencialią informaciją, arba noras pritraukti daugiau kandidatų ir galbūt padaryti išimtis dėl atlyginimo tam tikrais atvejais. Kartais kandidatas, galintis padaryti stiprų teigiamą poveikį įmonei, yra „per brangus“, tuomet atlygio nenurodymas skelbime suteikia galimybę jam kandidatuoti, o įmonei pasiūlyti didesnį atlyginimą nei numatyta“, – sako Rita Sokolovienė, personalo atrankos įmonės „Grafton Recruitment“ pardavimo vadovė.
Pastaruoju metu vis dažniau sulaukiama klausimų iš klientų, ar skelbti atlyginimą. Klausimas paprastai „grįžta“ atgal klausėjui: o kokią jūs turite sistemą, kaip reaguos kolektyvas? Tokių klausimų nekyla su tarptautinėmis korporacijomis, kurios paprastai nelinkusios nurodyti atlygio dėl informacijos konfidencialumo, tad belieka išsiaiškinti su kandidatais, ko jie tikisi.
Pasak R. Sokolovienės, verslo praktika, kai darbo skelbimuose nėra nurodomas būsimas atlygis, nėra bloga. Į tokį skelbimą atsiliepę kandidatai – tai tie, kurie ieško geriausių darbo galimybių, nori savo darbu parodyti, jog yra verti darbo pokalbio metu aptarto atlygio arba jo nelaiko svarbiausiu dalyku darbo paieškose.
„Kartais matau komentarus, diskusijas, neva tik Lietuvoje darbo skelbimuose nėra nurodomi atlyginimai. Tai netiesa – tokia praktika taikoma ir užsienyje. Tuo įsitikinti nesunku – pasinaudojus viena paieškos internete platformų galite greitai rasti užsienio darbo skelbimų, kuriuose atlygis nenurodomas“, – pasakoja R. Sokolovienė.
Nurodyti atlyginimą skelbime nėra būtina
„Lietuvos įstatymai nereikalauja, kad darbo skelbimuose būtų nurodytas atlyginimas. Vis dėlto, manau, kad darbdaviai elgtųsi sąžiningai, jei darbo skelbimuose nurodytų siūlomą atlygį, bent jau jo „žirkles“ . Tokiu atveju potencialūs darbuotojai galėtų orientuotis ir suvokti, kokios yra atlyginimo tam tikroje kompanijoje galimybės“, – sako Dalia Foigt–Norvaišienė, advokatų kontoros „Cobalt“ teisės patarėja–advokatė.
Pasak D. Foigt – Norvaišienės, dar vienas su atlyginimų konfidencialumu glaudžiai susijęs aktualus klausimas – praktika, kai įmonės viduje darbuotojai nežino, kokį atlygį gauna kiti kolegos. Konkretaus darbuotojo atlyginimas kaip ir informacija apie jo sveikatą, asmens kodas, namų adresas, tautybė ir pan., yra laikoma konfidencialia ir ji gali būti atskleista tik gavus darbuotojo sutikimą. Jei darbo skelbime iš anksto būtų nurodomas atlygis, galėtų kilti klausimų ir abejonių, ar tai nepažeidžia minėtojo konfidencialumo nurodymo naujam darbuotojui prisijungus prie komandos.
Apie atlyginimą kalbama vos susitikus
Dažnėja tendencija, kad dar prieš pakvietimą į pirmąjį darbo pokalbį pagal skelbimą, kuriame nėra nurodytas atlygis, jau žinoma, ko tikėtis. Taip būna todėl, kad jau per pirmąjį pokalbį telefonu galima sužinoti, koks atlyginimas yra planuojamas tam tikroje pozicijoje. Anksčiau būdavo įprasta apie atlyginimą kalbėti tik darbo pokalbio pabaigoje, dabar, kartu su greitai kintančia verslo aplinka ir sąlygomis, tai yra atgyvenęs modelis. Tiesa, atgyveno ir tai, kad kandidatui yra atskleidžiamas atlygis.
„Dabar jau mes klausiame kandidato apie jo atlyginimo lūkesčius ir tik tada pasakome, ar jam realu tikėtis tokio atlygio. Tai darome kuo anksčiau, dažnai – net ir pirmo pokalbio telefonu metu. Taip tiesiog taupome visų mūsų laiką: jei žmogus tikisi daugiau, visai tikėtina, kad naujame darbe jis ilgai neužsibus, jei kiti jam pasiūlys šiek tiek daugiau“, – sako R. Sokolovienė.
Kreipiasi daugiau kandidatų
„Nenurodant atlygio darbo skelbime, darbuotojų atrankos kokybė nenukenčia. Tokiais atvejais paprastai kreipiasi daugiau kandidatų, kurie ne visai atitinka pozicijai keliamus reikalavimus, ne visada yra apsisprendę, ar tikrai nori dirbti darbą, į kurį kandidatuoja. Vis dėlto tame yra ir daug teigiamų aspektų: į pokalbius atėję kandidatai yra įtraukiami į potencialių darbuotojų kontaktų duomenų bazę, tad stipriai padidėja jų galimybės įsidarbinti.
Be to, pokalbio metu pats kandidatas geriau supranta, kokio darbo norėtų, kas jame jam svarbiausia, ko galima tikėtis iš kitų interviu, realiai įsivertina savo kompetencijas ir patirtį. Taip pat toks kandidatas pradeda geriau orientuotis ir darbo rinkos siūlomoje atlyginimų skalėje“, – sako R. Sokolovienė.
Beje, pastaruoju metu skatinami ir darbo rinkos poreikių, ir darbo pasiūlymų portalų, darbdaviai jau dažniau nurodo atlyginimus. Tačiau tokiais atvejais reikėtų apsispręsti: ar norime tik „pagražinti“ skelbimą, ar tikrai skelbiame realų atlygį. Nurodant itin plačias atlygio ribas, kai atlyginimas „svyruoja“ nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių,tai beveik tolygu jo neskelbimui.
