Daugelis mūsų laikui bėgant sužinome, kad maistas gali padėti nusiraminti, bent jau trumpam. Tad jį ir prisimename, kai norime susidoroti su emocinėmis problemomis.
Persivalgymą ir nepageidaujamą svorio augimą gali sukelti depresija, nuobodulys, vienišumas, pyktis, nerimas, nepasitenkinimas, stresas, problemos su antrąja puse, savigarbos trūkumas. Valgymas tampa įpročiu, kuris trukdo mokytis efektyvių problemų sprendimo būdų.
Tad jei nenorime persivalgyti ir priaugti svorio, turime išsiaiškinti, kas išprovokuoja emocinį valgymą.
Kas sukelia emocinį alkį?
Jį sukelia emocijos ir situacijos, kurias galima suskirstyti į 5 pagrindines grupes:
* Socialinis valgymas. Tai valgymas kartu su kitais žmonėmis. Persivalgymą gali išprovokuoti raginimai valgyti, nenorėjimas išsiskirti iš kitų, barniai prie pietų stalo, jausmas, kad esame nelygiaverčiai.
* Emocijos. Mes valgome, nes nuobodžiaujame, esame apimti streso, jaučiame įtampą, nerimą, esame kamuojami depresijos, jaučiamės vieniši. Maistas padeda “užpildyti tuštumą”.
* Situacijos. Valgome, nes turime galimybę tai daryti. Pavyzdžiui, einame pro kepyklėlę ir užsukame “ko nors skanaus”. Valgymas gali būti siejamas ir su tam tikra veikla, pavyzdžiui, kai kurie žmonės mėgsta kramsnoti žūrėdami televizorių, kino teatre, sporto renginyje.
* Neigiamas savęs vertinimas. Valgome, nes esame blogos nuomonės apie save. Pavyzdžiui, baudžiame save už storumą, valios neturėjimą.
* Psichologija. Valgome dėl tam tikrų fiziologinių priežasčių, pavyzdžiui, didelio akio, kuris kilo praleidus pusryčius ar pietus, bandydami atsikratyti galvos ar kito skausmo.
Norėdami išsiaiškinti, kokie veiksniai išprovokuoja jūsų persivalgymą, pradėkite užsirašinėti, ką ir kada valgote, kokias emocijas jaučiate, ką galvojate. Netrukus suprasite, kokios yra pagrindinės jūsų emocinio valgymo priežastys.
Kaip išsivaduoti iš užburto rato?
Emocinį valgymą sukeliančių veiksnių nustatymas yra pirmasis žingsnis siekiant atsikratyti emocinio valgymo, tačiau vien to nepakaks, kad nustotumėte tai daryti. Valgymas, išprovokuotas tam tikrų emocijų ar situacijų, tikriausiai jau yra tapęs įsisenėjusiu įpročiu. Tad antrasis žingsnis yra pakeisti įpročius ir rasti alternatyvas valgymui.
Kai pajusite, kad vėl užplūdo emocija, kuri verčia valgyti nejaučiant fiziologinio alkio, pabandykite užsiimti kita veikla:
* Paskaitykite gerą knygą ar žurnalą, pasiklausykite muzikos.
* Išeikite pasivaikščioti.
* Giliai pakvėpuokite.
* Paskambinkite draugui.
* Išplaukite indus, išskalbkite drabužius, sutvarkykite kiemą.
* Nuplaukite automobilį.
* Parašykite laišką.
* Užsiimkite bet kokia jums malonia veikla, kol praeis noras valgyti.
Ką daryti, jei dėmesio nukreipimas nepadeda?
Deja, ne visiems pavyksta tiesiog nukreipti dėmesį nuo maisto ir vietoj to užsiimti kita veikla. Efektyviau kovoti su emociniais stresais jums gali padėti:
* Atsipalaidavimo pratimai
* Meditacija
* Individuali ar grupinė terapija.
Šie metodai gali padėti susidoroti su emocinėmis problemomis ir išmokyti jas spręsti efektyvesniais ir sveikesniais būdais. Jei reikia daugiau informacijos, pasikonsultuokite su savo gydytoju.
Siekdami pažaboti emocinį valgymą ir mokydamiesi naujų problemų sprendimo būdų, nepamirškite apdovanoti savęs už pasiekimus. Mes esame linkę kartoti elgesį, už kurį mums buvo atlyginta, todėl apdovanokite save, kai jausitės to nusipelnę. Nusipirkite naują palaidinę, suplanuokite atostogas, nueikite pasidaryti masažo. Apdovanodami save už pergales, padidinsite tikimybę išsiugdyti ir išlaikyti naujus sveikus įpročius.
