Sumaišties neįnešė
Pastebima, kad įsigaliojusi nauja tvarka esminių permainų neįnešė. Nuo lapkričio pradžios sutartyje privaloma nurodyti visus žinomus automobilio trūkumus, tačiau neretai ši grafa lieka neužpildyta.
„Pardavėjai, nežinantys apie eismo ar kitus įvykius, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta, sutartyse taip ir pažymi, kad jiems tai nežinoma. Tokie atvejai gana dažni, tokios sutartys registruojant taip pat priimamos. Registruodama transporto priemones VĮ „Regitra“ vadovaujasi šią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir nenagrinėja pirkimo-pardavimo sutarčių turinio, vadovaujasi asmens prašyme pateikta informacija. Svarbu tai, kad, pasirašęs sutartį, vėliau, esant būtinybei, pirkėjas turės galimybę kreiptis į teismą dėl pažeistų savo interesų“, - DELFI teigė Laimutė Užupė, VĮ „Regitra“ viešųjų ryšių specialistė.
Pastebima, žmonės dažnai teiraujamasi, ar šiuo metu dar priimamos iki lapkričio 1 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutartys.
„Norėtume dar kartą akcentuoti: taip, jos taip pat priimamos“, - DELFI teigė L. Užupė.
Pasigenda esminių punktų
Esminis naujos formos momentas, kad pardavėjas pirkimo-pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose jam valdant dalyvavo motorinė transporto priemonė.
„Niekas nepasikeitė. Gal reikėtų palaukti, kai žmonės pradės apeliuoti, jei juos bus bandoma apgauti. Jei žmonės kreipsis į teismus ir teisėsaugą. Gal tada ir bus matyti. O dabar viskas yra praktiškai tas pats, kaip buvo. Skirtumas tik tas, kad anksčiau nebuvo surašyta. Anksčiau patys pasižiūrėdavo: ar daužta, ar dažyta, ar yra „airbag'ai“ ar ne. Apsitardavo žmonės, tik kad nerašė. Jokio sujudimo, jokių nusiskundimų nėra. Viskas vyksta“, - DELFI teigė Kauno automobilių turgų valdančios bendrovės „Varanas“ vadovas Valentinas Naujanis.
Didžiausio Europoje automobilių turgaus vadovas pastebi, kad nauja tvarka neapibrėžia to, dėl ko kyla daugiausiai ginčų.
„Kur kyla daugiausiai pretenzijų tarp naudotų automobilių pirkėjų ir pardavėjų? Tai yra brangūs agregatai. Pavyzdžiui, automatinė greičių dėžė, turbina. Tokie defektai naujoje sutartyje nefigūruoja. Tas pats įstatymas veikė ir anksčiau, pagal kurį galėjai apeliuoti į teismą. Mano supratimu, dabar apibrėžė, bet pagrindinių elementų jame nėra, kaip greičių dėžė, kaip variklis. Yra tik draudiminiai įvykiai, kilometražo deklaravimas vėlgi rašydavosi ir anksčiau. Kitas klausimas jo realumas“, - sako V. Naujanis.
Nauja tvarka mažai domina ir mašinų perpardavėjus. Jie automobilio savininku yra labai trumpą laiką, todėl pirkėjui apie automobilį praktiškai nieko negali pasakyti. Kita kalba apie lietuvius, kurie parduoda mašiną, kuria naudojosi netrumpą laiką.
„Realiai šis įstatymas liečia ne mašinų pardavėjus, o pirkėjus. Aš trejus metus važinėjau su mašina ir galiu pasakyti, ką aš su ja dariau, man žinomi draudimai, išmokėti draudimai. Bet jei aš esu prekeivis, tai aš mašiną nupirkau ir po 2-3 savaičių ją pardaviau. Iš esmės aš nieko apie ją nežinau ir žmogui nėra lengviau, jei tarkime jai Vokietijoje kažką darė“, - sako V. Naujanis.
Teigiama, kad ir anksčiau lietuviai pirkdami mašiną buvo pakankamai apdairūs ir prieš įsigydami automobilį jį dažniausiai tikrindavo autoservise.
„Lietuvis ir anksčiau varydavo į servisą tikrinti. Kita vertus, reikia būti realistais. Jei žmogui netinka sąlygos, tegul jis nuvažiuoja į Vokietiją ir nusiperka tą automobilį. Ir apskritai neteisingas požiūris – ketvirtos rankos to automobilio. Vistiek parduodama daugiausiai 8-10 metų senumo automobiliai. Ką iš prekeivio galima išreikalauti? Net Vokietijoje jokių garantijų neduoda dėl ridos. Jei parduoda 3 metų senumo suvirintą automobilį už 30 tūkst. eurų ir važinėja žmogus be oro pagalvių, tai tokiu atveju tikrai apgauna“, - sako V. Naujanis.
