Po šios vasaros atostogų įsitikinau, kad viskas turi dvi monetos puses. Tad norėčiau jums atversti kitą Maldyvų monetos pusę, kuri dažniausiai lieka užversta (gal dėl to, kad esame linkę blogąją pusę užpildyti gerosios iliuzija?).
Atostogavau pusiau kurortinėje Maldyvų saloje – Maafushi. Paaiškinsiu, kodėl sakau „pusiau“. Pusė salos pilna viešbučių, turizmo, pramogas siūlančių centrų, net paplūdimys, skirtas turistams (mat jų paplūdimiuose reikia laikytis aprangos etiketo). O kita salos pusė sudaryta iš kalėjimo, jų paplūdimio, prieplaukos, mokyklos bei vietinių gyvenamosios zonos. Net nežinau kaip ją tiksliau pavadinti: skurdžių kvartalu, o gal šiukšlynu?
Pirma, jei kada nors esate pagalvoję, kad Lietuvoje nešvaru, tai nematėte netvarkos Maldyvuose. Labai nudžiugau radusi visoje saloje vieną šiukšliadėžę. Jau nekalbu apie tai, kad šiukšles čia įprasta mesti, kur papuola. Čia pat, saloje, yra šiukšlynas, iš kurio kas kažkiek laiko išgabenamos šiukšlės ir išpilamos Indijos vandenyne.
Antra, visi patogumai ir prabanga jūsų vaizdiniuose yra tik viešbučiuose. Vietinių gyvenimas itin skurdus: kai kurie namai be durų, iš šiferio pastatyta tvora yra bene prabanga. Pats geriausias apibūdinimas jų gyvenamajai aplinkai – lūšnynas.
Trečia, būdama ten susimąsčiau, ar pas juos yra toks dalykas kaip vairuotojo pažymėjimas? Ten nėra jokių kelio ženklų, apie šviesoforus tikriausiai ir kalbėti nereikia. Greičiausiai, vienintelė kelių eismo taisyklė būtų, kad viskas grindžiama savitarpio pagalba ir supratimu. Nors privalau pažymėti, kad vairavimas yra kelis kartus tolerantiškesnis nei Lietuvoje. Čia kiekvienas pėsčiasis yra praleidžiamas ar apvažiuojamas be keiksmų ir grasinimų, o pastebėjus, kad pėsčiais yra akinamas, transporto priemonės šviesos tuoj pat išjungiamos. Tad eismas keliuose šiuo atveju žvelgiant iš civilizuotos pusės yra minusas, bet iš elgesio kelyje – pliusas.
Ir ketvirta, kadangi pradėjau temą apie civilizuotumą, privalu ją pratęsti. Čia žmonės kai kuriais atžvilgiais gyvena lyg keliais dešimtmečiais anksčiau. Teko stebėti saloje vykstančias statybas. Kad ir kaip bebūtų gaila, čia vis dar naudojamas rankų darbas (cementas pilamas kibirėliais, statybinės medžiagos viršun keliamos ryšulėliais...). Žvejyboje dažniausiai naudojamos pačių pasigamintos meškerės ar tiesiog didesnė meškerės ritė. Atvykę čia galėtumėte prisiminti senesnius laikus ir įvertinti technologijų pažangą.
Tačiau norėčiau, kad neskubėtumėte nusivilti Maldyvais. Viešbučiai, jų siūlomos pramogos ir sukurta atmosfera neabejotinai verta laiko, potyrio ir pinigų. Maldyvuose daug salų, kurios yra paruoštos tik turizmui ir rekreacijai. Taigi, visi tie svajonių namukai vandenyne, palmės, saulė ir nepakartojamas poilsis tikrai egzistuoja. Tiesiog noriu pasakyti, kad prieš rinkdamiesi kelionę turite apsvarstyti, ką norėsite pamatyti ir patirti, nes kaip ir minėjau – viskas turi dvi puses.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo istorija ar patirtimi? Patarti? Jūsų minčių laukiame žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: