Žinutė mobiliajame telefone: „22:43, rugsėjo 12 d. Kokį filmą šiam vakarui pasirinkai?“
Telefonu vyksta pokalbis:
– Alio, nesmigęs dar? Prisijunk prie žaidimo serverio, geras vakaras nusimato.
– Ryt egzaminas man, geriau ryt po pietų sumetam partiją.
– Tai čia jau tiek žmonių surinkau, niekas nežais dieną, vis tiek nemiegi ir nesimokysi, laukiu servery.
Skambučio pabaiga.
Lipant laiptais į 7 aukštą galima dar ne tiek studentavimo planų prisiklausyti. Kad ir kaip bebūtų keista, bet tradicinis gyvenimas bendrabutyje siejasi su tokiais žodžiais kaip laisvė, nemiga, juokas, filmų maratonai, svečiai vieni paskui kitus, ilgos naktys, pramiegotos paskaitos ir kortų kaladės ant stalo. Teko ir man ne vieną kartą tokiuose pobūviuose dalyvauti, kai ant palangių sustačius energetinio gėrimo skardines tiesiog nebūdavo vietos pastatyti gėlės vazono. Buvo vakarų, kai vienas kitas muzikos mylėtojas, įsikūręs bendrabutyje, radęs bendraminčių, įsirengdavo muzikos aparatūrą, kuri kiekvieną vakarą drebindavo gretimų kambarių sienas.
Kad ir kaip būtų visa tai normalu, ir tikrai kiekvienam studentui, išvykusiam iš gimtojo miesto, pažįstama, aš noriu jums papasakoti apie netradicinį gyvenimą bendrabutyje, kurį išvysti tikriausiai norėtumėte kiekvienas.
Visų pirma, aplinkos sukūrimas. Ne tapetai ant sienų, ar markeriu pripaišytas grafiti stiliaus motyvas, o mintys, žodžiai, išlieti su dažais (nuplaunamais, žinoma), skatinantys siekti gyvenimo tikslo, pakeliantys nuotaiką paveikslėliai, šypsenos, ar pasiekimai (galima pasiekimą tiesiog užsirašyti šalia savo lovos, o ne kabinti originalų padėkos raštą).
Kiekvieną ketvirtadienį vykstantys filmų vakarai, į kuriuos susirenka ne tik kelios draugės ar draugai, o draugiška kompanija asmenų, kurie visą savaitę nuo penktadienio iki trečiadienio atidžiai balsuodavo, kurį filmą vakarui paskirti. O kiek dar visi sumąsto patiekalų, užkandžių, kurie neretai tampa įdomesni už filmą, kai aiškinamasis jų receptas.
Vykstantys bendrabučio gyventojų sporto vakarai trečiadieniais, jei šalta, skubam su sportinėmis aprangomis į salę, jei oras džiugina, mėgaujamės juo, užsiimdami įvairiais pratimais, sporto šakomis bendroje kompanijoje su gera nuotaika. Po sporto tradiciškai susirenkame pirmame aukšte, prie įėjimo, ant senų, bet patogių krėslų, kažkas pasakoja anekdotus iš gyvenimo, o kažkas – iš sporto treniruotės.
Kas antrą savaitę ant skelbimų lentos gali rasti iškabintą užrašą, kuriame būdamas bendrabučio gyventojas esi kviečiamas išmėginti kažkieno įsigytą „Xbox“ žaidimų pultą ar sužaisti šaškėmis. Žinoma, neslepiu to, kad dažnai būna siūlomi ir kortų žaidimai.
Toks bendros veiklos ugdymas leidžia ne tik aktyviai, nenuobodžiai leisti laisvalaikį, bet ir turėti draugų, bendrakursių, su kuriais studijos tampa daug lengvesnės.
Rami aplinka, draugiški kaimynai, geros nuotaikos, pagalba ištikus bėdai, pasisėdėjimai prie kavos puodelio ar rimtesnio gėrimo, jei sulaukėme vieno iš bendražygių gimtadienio.
Malonu įsilieti į suaugusiųjų gyvenimą, kai supa dori, ir supratingi žmonės, kurie ir leidžia atskleisti netradicinį gyvenimą bendrabutyje. Dėkoju jiems ir kitiems studentams, siūlau pasisemti idėjų ar patiems jomis pasidalinti.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
„Visų pirma, jeigu jūs esate ramus, žinantis ko norite iš gyvenimo, siekiantis savo tikslo ir išsilakstęs žmogus – bendrabutis ne jums“, – rašė DELFI komentarų skiltyje Mindaugas Maižrimas, bendrabutį vadinantis vieta, kur vyrauja visiška laisvė. Panašu, kad ne vienas DELFI komentatorius iš tiesų – komentarų skiltyje tiesiog liejasi jų istorijas apie įdomybes, kurias teko patirti gyvenant kartu su kitais studentais.
Ir jūs prisiminkite studentiškus laikus! Papasakokite, ką bendrabutyje yra tekę patirti jums – kokių kambariokų turėjote, kokių vakarėlių dalyvis buvote? O gal gyvenimo bendrabutyje neištvėrėte ir patartumėte tėvams savo sūnums ir dukroms verčiau išnuomoti butą? Padėkite įsitikinti, ar audringas gyvenimas su studentais – mitas ar realybė.
Pasidalinkite savo istorijomis! Dviems laimingiesiems padovanosime po knygą!
Savo nuomone galite pasidalinti spausdami čia arba rašydami laiškus el.paštu pilieciai@delfi.lt. su prierašu „Studentas“. Skaičius ant paveikslėlio rodo, kiek žinučių žmonės atsiuntė bei kiek dienų liko iki konkurso pabaigos.